Poros šimtų žmonių eilė rikiuojasi prie skiepų autobuso, kuris važinėja po Vilnių ir sustoja skirtinguose miesto rajonuose.
Be išankstinės registracijos žmonės prie jo laukia vakcinos nuo koronaviruso. Tiesa, dalis susirinkusių prisipažįsta, kad skiepijasi nenoriai ir tik dėl to, kad reikalauja vyriausybė ir darbdaviai.
„Jokių garantijų nėra po šito skiepo. Kokia garantija, kad nesusirgsiu, gyvensiu, gal iš autobuso neišeisiu gyva? Gyventi reikia, už viską mokėti, o darbo neduoda be skiepų. Atėjau pirmadienį į darbą, man sako, neturi skiepo, negali dirbti“, – sako gyventoja.
„Skiepytis nelabai norėjau, reikia dėl darbo“, – tvirtina kitas gyventojas.
„Savo noru, situacija blogėja, laikas, gal buvau pradžioje skeptiškas, bet dabar, manau, kad laikas“, – sako gyventojas.
Nepatenkinta skiepijimosi tempais Lietuvoje, vyriausybė jau rengia naujus teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos skiepytis dirbantiesiems spaudimas padidės. Vyriausybė rengiasi papildyti nutarimą ir suteikti teisę darbdaviams nušalinti neribotam laikui nuo darbo skiepytis atsisakančius darbuotojus ir už tą laiką nemokėti jiems atlyginimo.
„Jau yra sąrašas profesijų, kur žmonės privalo testuotis arba skiepytis. Tai švietimas, sveikatos apsauga, transportas neseniai įrašytas, visas viešasis sektorius. Dabar svarstymas praplėsti sąrašą, kad ir kiti darbdaviai galėtų reikalauti to“, – sako viceministras Vytautas Šilinskas.
Darbdaviai naujam vyriausybės skiepijimo skatinimo planui pritariamai linksi.
Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Dalius Gedvilas teigia: „Turim atvejų, kai statybinių medžiagų gamybos linijos sustojo, viso kolektyvo darbas vien todėl, kad vienas ar du asmenys turėjo ambicijas pasiskiepyti. Susirgo ir gavosi, kad gamintojas negalėjo įvykdyti sutarties.“
Darbdaviai džiaugiasi girdėdami, kad vyriausybė žada palikti jiems teisę patiems spręsti, kada nesiskiepijantį darbuotoją nušalinti nuo darbo, o kada leisti toliau dirbti, pavyzdžiui, lauke ar kitoje darbo vietoje, kur užkrėsti kitus tikimybė yra labai maža. Tačiau Vyriausybė neketina apsiriboti tik viena spaudimo priemone skiepytis. Klerkai jau rengia ir papildomą rykštę – grasina nemokėti ligos išmokos, jei nepasiskiepijęs darbuotojas susirgs koronavirusu.
„Jei asmuo galėdamas nesiskiepyti pasiskiepijo ir susirgo COVID-19 liga. Kol serga ja, ligos išmoka nebūtų mokama, nes jis prisiėmė padidintą riziką“, – sako V. Šilinskas.
Matydamos vyriausybės rengiamas naujas spaudimo priemones darbuotojams skiepytis, profesinės sąjungos šiurpsta ir jas vadina priverstiniu skiepijimu. Profsąjungos grasina, esą dalis darbuotojų išeis iš darbų.
Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigia: „Nedarykim šito spaudimo, dar labiau išaugs žmonių pasipriešinimas. Kuo didesnis spaudimas, į gatves išeis tie darbuotojai ir neturėsim, kas dirba. Ir darbdaviams baigsis verslas.“
Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai mėgina raminti, kad ne visi atsisakantys skiepytis darbuotojai bus nušalinti nuo darbų. Apsaugą žada tiems, kam vakcina gali pakenkti, pavyzdžiui, serga lėtinėmis ligomis ar yra vakcinoms alergiški. Tačiau norėdami toliau dirbti be skiepo, jie turės darbdaviui pateikti šeimos gydytojo pažymą.
Ministerijos skyriaus patarėjas Artūras Šimkus sako: „Baigtinio ligų sąrašo nėra. Kiekvienu atveju turi būti individualus vertinimas, tą turėtų atlikti šeimos gydytojas, geriausiai žino paciento istoriją, ligas, kiek jos nesuderinamos su skiepu.“
O kad dalis darbuotojų dėl kitų ligų dirbs nepasiskiepiję, valdininkai pavojaus nemato, esą didžiajai daliai darbuotojų pasiskiepijus, virusui plisti sąlygos bus beveik nulinės. Naujus teisės aktų projektus ministerijos skuba parengti iki rugpjūčio 10 dienos, po to juos turės priimti vyriausybė ir Seimas.
