„Pirmą kartą pakėlė ranką, išgėrinėjo, vis jam kažkas nepatikdavo ir keldavo ranką netgi, kai buvo daug padaręs, apsiversdavo akys, netgi vaikas kentėdavo“, – fizinį smurtą namuose ištisus mėnesius kentėjusi moteris dalinasi savo istoriją. Moterį ir jos vaikus mušė smurtaujantis vyras, kuris apsvaigęs nuo alkoholio nesitvardė. Į policiją mama kreipėsi ne iš karto, bijojo.
Vyras ją mušė net, kai ši buvo nėščia: „Daugiau stumdėsi, trankėsi, bandė į mane pataikyti. Jam buvo minėta, kad kreipsiuosi į policiją, kad bus iškviesta policija, tai jis dar agresyvesnis tapo. Jis tiesiog sakydavo, va, tu čia to nepadarai, to nepadarai, namai nesutvarkyti ir taip toliau, bet viskas būdavo kuo idealiausiai, o kai išgeria jam viskas kliūdavo.“
Moteris su vaikais paliko vyrą, susirado naujus namus: „Tiesiog aš jam pasakiau, kad aš susirandu, kur išeiti. Žinau, kad žmonės man padės. Aš susidėjau daiktus, vaikus suruošiau ir tiesiog išvažiavau, suradau žmogų, kuris mane perveš.“
Tokie atvejai Lietuvoje kasmet skaičiuojami dešimtimis tūkstančių. 4-ios iš 5 smurto aukų yra moterys.
„Praėjusiais metais užfiksuoti beveik 56-i tūkstančiai iškvietimų, kalbam apie beveik 6000 nusikaltimų ir iš jų 79 procentai nukentėjusių sudaro moterys“, – teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
„Laisvės partija“ smurtą lyties pagrindu, patį faktą, kad dažniausiai Lietuvoje mušamos moterys, nori įrašyti į įstatymą. Dėl šios sąvokos Seime kilo ginčai.
„Kaip labai svarbios sąvokas tam, kad nuo įstatymo iki mūsų galvų ateitų įsisavinimas, kad prieš moteris yra smurtaujama įvairiomis formomis labai daug. Šiandien mes smurtautojus bausdami bandom užkirsti kelią nusikaltimams, tačiau prevenciškai mes nedirbame. Priežastys nėra naikinamos“, – sako Seimo „Laisvės“ frakcijos narė Morgana Danielė.
Tačiau ši idėja suskaldė Seimą. Ypač „Laisvės partijos“ partnerius konservatorius. Tokį nuleistų ir pakeltų nykščių šou vienoje frakcijoje galima išvysti ne kasdien. Dalis konservatorių nepritaria kolegų iniciatyvai, aiškina, kad pataisos neva priartins Lietuvą prie Stambulo konvencijos.
„Smurtas prieš asmenį dažniausiai reiškiasi todėl, kad tas asmuo yra silpnesnis už smurtautoją. Mums reikia, kad įstatymas veiktų tikrovėje, kad jis padėtų realiai žmonėms, o ne kad jis leistų kažkam išsikelti savo ideologinę ar politinę vėliavą“, – kalba Seimo narė, konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė.
Noras įstatyme akcentuoti kenčiančias moteris – neįgyvendintas.
Po balsavimo įtampa Seimo salėje neblėsta. Kol Mindaugas Puidokas džiaugiasi idėjos autorių nesėkme, „Laisvės partijos“ narys, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas ragina Puidoką užsidengti burną ir nosį.
„Kodėl Jūs pradėjote rūšiuoti tą smurtą? Ponia Morgana, policijos suvestinės sako, kad smurtaujama dėl vartojimo narkotikų ir dėl alkoholio. 80 procentų iškvietimų dėl to, kad jie buvo neblaivūs, apsinarkašinę“, – kalba Seimo narys Petras Gražulis.
„Kaip ten sakoma, išprievartavo, nes gėrė ir rangėsi. Pati gėrė ir rangėsi. Šiandien, kai mes nepripažįstam smurto lyties pagrindu, mes paliekam visus įsivaizdavimus egzistuoti toliau. Mes ne tik apie gėrimą ir rangymąsi kalbėsime, bet ir apie trumpus sijonus kalbėsime, ir apie visas situacijas, kada moteris yra pati kalta“, – sako M. Danielė.
„Ignoruojama labai aiški statistika, kad smurto artimoje aplinkoje aukos daugiausia yra moterys. Man gaila dėl argumentų, kuriuos kolegos vartojo, nes maždaug tais pačiais argumentais Putinas įsiveržė į Ukrainą teigdamas, kad Ukraina yra pati kalta, kad jis ją užpuolė“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Nors smurto lyties pagrindu sąvokai Seimas nepritarė, dienos šviesą išvydo kita iniciatyva apsaugos nuo smurto orderis. Smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 valandų nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gali skirti orderį – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka, arba nesilankyti pas auką, jei gyvena atskirai, nebendrauti, nepalaikyti ryšių. Iki šiol tokia galimybė Lietuvoje neegzistavo.
„15 dienų bus suteiktas ramybės langas, per tas 15-a dienų su tuo asmeniu su nukentėjusiu asmeniu susisieks specializuotos pagalbos centrai ir nukentėjusiam asmeniui pageidaujant suteiks visą pagalbą“, – aiškina Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Nauja įstatymo versija įsigalios nuo kitų metų liepos 1-os dienos.
