Pavojų keliantis asmuo taip pat šiuo laikotarpiu negalės lankytis namuose, bendrauti su pavojų patiriančiu šeimos nariu, jam bus draudžiama artintis nustatytu atstumu ne tik prie pavojų jaučiančio žmogaus, bet ir prie vaikų.
Tai įtvirtinta naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, kuriam Seimas pritarė antradienį. Už projektą balsavo 99 Seimo nariai, suslaikė 17 parlamentarų ir 2 politikai buvo prieš.
Apsaugos nuo smurto orderis galės būti nustatomas tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas dėl smurto nepradedamas, o jeigu ikiteisminis tyrimas pradedamas ir skiriama bent viena kardojomoji priemonė, tuomet orderis nustotų galios.
Policijos pareigūno sprendimą skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderio per policijos padalinį bus galima apskųsti teismui, bet skundo pateikimas orderio galiojimo nesustabdys. Jeigu matys priežasčių, teismas galės panaikinti orderį anksčiau, tai yra dar nepraėjus 15-ai dienų.
Ką privalės daryti smurto pavojų keliantis žmogus?
Policijos pareigūnui įvertinus riziką ir nustačius, kad šeimoje gali prasiveržti smurtas, jis galės skirti apsaugos nuo smurto orderį. Sprendimą skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį pareigūnas turės priimti kuo greičiau nuo pranešimo apie smurto grėsmę, bet ne vėliau kaip per 12 valandų. Smurto riziką pareigūnai vertins atsižvelgdami į vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus.
Jeigu būtų nutarta skirti apsaugos nuo smurto orderį, tuomet pavojų keliantis asmuo 15-ai dienų turės:
(1) Laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas.
(2) Nesilankyti smurto pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su pavojų patiriančiu asmeniu.
(3) Nesiartinti nustatytu atstumu prie smurto pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių žmonių bei vaikų, gyvenančių ten, kur buvo sukeltas smurto pavojus.
4) Nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto pavojų patiriančiu asmeniu.
Nesilaikant orderio nustatytų reikalavimų, smurto pavojų keliantis asmuo gali būti baudžiamas bauda nuo 80 iki 320 eurų. Pakartotinis pažeidimas baudą padidintų nuo 300 iki 780 eurų.
2011 metais priimtu įstatymu smurtas artimoje aplinkoje buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių nusikalstamų veikų, todėl aukos interesams ėmė atstovauti valstybė, nukentėjusiems nebereikėjo rašyti skundų, pradėjo veikti specializuotos pagalbos centrai, policijos pareigūnai, teisėjai, prokurorai buvo apmokyti atpažinti smurtą.
Bet Lietuvoje susiklostė gana nelanksti aukų apsaugos praktika. Norėdami apsaugoti aukas tyrėjai dažniau rinkdavosi sulaikyti galimą kaltininką, pradėti ikiteisminį tyrimą ir spręsti kardomosios priemonės klausimą, net ir tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes, pavyzdžiui, psichologinis ar ekonominis smurtas sunkiai įrodomas. Todėl procesas pakrypo į tai, kaip rasti įrodymų, nubausti įtariamą smurtautoją, užtikrinti nekliudomą ikiteisminį tyrimą, nei kaip kuo greičiau ir efektyviau padėti aukai.
Naujasis apsaugos nuo smurto orderis būtų nukreiptas į greitą aukos apsaugą nepaisant to, ar ikiteisminis tyrimas pradedamas, ar ne. Manoma, kad tokia priemonė padėtų užtikrinti aukos apsaugą nuo smurto pasikartojimo arba bauginimo. Per laiką, kol galiotų apsaugos orderis, nukentėjęs asmuo galėtų priimti tolesnius sprendimus dėl gyvenimo atskirai, kreiptis ir sulaukti reikalingos pagalbos. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai smurtas sunkiai įrodomas – seksualinis, psichologinis, ekonominis ir panašiai.
Nepavyko įteisinti smurto lyties pagrindu sąvokos
Seimo nariai nepritarė dalies Seimo narių prašymui į įstatymą įtraukti smurto lyties pagrindu sąvokos. Šią sąvoką įtraukti siūlė Laisvės partijos parlamentarės Morgana Danielė, Monika Ošmianskienė, Ieva Pakarklytė, Aušrinė Armonaitė, konsevatoriai Arūnas Valinskas, Dalia Aasanavičiūtė bei socialdemokratai Algirdas Sysas, Orinta Leiputė ir Dovilė Šakalienė.
Pagrindinė šio siūlymo mintis ta, kad valstybė įstatymais turi pripažinti, jog dažniausiai smurtą šeimose patiria moterys dėl savo lyties, taip pat dėl neigiamų nuostatų visuomenėje moterų atžvilgiu. Šio pasiūlymo priešininkai mano, kad sąvoka yra susijusi su Stambulo konvencija ir yra perteklinė, esą moterys smurtą patiria dėl to, kad yra silpnesnės, o ne dėl to, kad yra moterys.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais registruota 55 tūkst. pranešimų apie smurtą šeimose. Dėl smurto praėjusiais metais nužudyti 22 žmonės, iš 16 moterys.
„Liūdna šiandien kalbėti. Tai, kad mes Lietuvoje turime didžiulę toleranciją smurto kultūrai, parodė ir šiandienos plojimai, kai buvo eilinį kartą praignoruota, kad smurtas lyties pagrindu yra Lietuvoje didžiulė problema ir didžioji dalis aukų yra moterys. (...) Noriu pateikti šiek tiek duomenų. 2020 metais mokyklose buvo atliktas tyrimas ir ten tikrinama, kaip priimami lyčių stereotipai, tiek tarp mokytojų, tiek tarp mokinių. Čia bus 15-17 metų moksleiviai. Ir štai, pavyzdžiui, yra toks teiginys: berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir panašiai yra tiesiog dėmesio rodymas. Ir iš tų 15-17 metų jaunų žmonių net 53 proc. vyrų teigia, kad taip, tai yra normalu. Merginų 35 proc. Tai mes matome, kad nuo pat mažens pas mus yra normalizuojamas smurtas, normalizuojamas priekabiavimas, nepasakoma aiškiai, kad ne, tai nėra normalus elgesys“, - sakė I. Pakarklytė.
Tačiau parlamentarė pažymėjo, kad labai svarbu, jog Seimas sutarė ir įteisina apsaugos nuo smurto orderį. Apsaugos nuo smurto orderiai taikomi Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir kitose šalyse.
Naujoji Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija su siūlymu įteisinti apsaugos nuo smurto orderį buvo pasiūlyta dar praėjusioje Seimo kadencijoje, bet derinimui užtrukus priimta šioje kadencijoje.
