Seimo naujokai sako jau sulaukę ir Kinijos ambasados laiškų, kuriuose iš karto perspėjama dėl požiūrio į nuo Kinijos norinčius atsiskirti regionus.
Nors šalies oro uostai per pasaulinę Covid-19 pandemiją dirba gerokai mažesnėmis apsukomis, tačiau atnaujinimo darbai nenutrūksta. Vilniaus ir Kauno oro uostai ketina atnaujinti keleivių išvykimo terminale esančius rentgeno aparatus, skanuojančius keliautojų bagažą.
Tam paskelbti du konkursai, ir, aiškėja, kad savo technologijas čia nori įdiegti ne kas kitas, o valstybinė Kinijos kompanija „Nuctech“.
„Šiuo konkursuose, taip, dalyvauja minėta kompanija su savo partneriais, o apie pasiūlymų kainą negalima dar kalbėti, kol vyksta tikrinimas ir tai tiesiog paaiškės šiek tiek vėliau“, – sako Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.
Kinija visame pasaulyje žinoma, kaip siekianti įsiskverbti į strateginius valstybių objektus siūlydama produkciją dažniausiai už mažesnę kainą nei vakarų gamintojai.
O pačioje Kinijoje galioja įstatymai, kad šalies saugumui paprašius net ir privačios įmonės turi pateikti visus prašomus duomenis – nesvarbu, ar tai būtų informacija apie klientus, ar, pavyzdžiui, serveriuose kaupiama informacija, atkeliaujanti iš naudojamų technologijų užsienyje. Vadinasi, duomenys iš Lietuvos oro uostų gali plaukti į Kiniją.
„Prieš dešimtmetį dar jai vadovavo vienas iš komunistų partijos Kinijos vadovų sūnus, bet lygiai taip pat yra daug korupcinių atvejų per visą pasaulį, kai šita kompanija skverbiasi į įvairias valstybes ir, natūralu, kad mes turime užduoti sau klausimą, ar su tokiomis kompanijomis mums yra pakeliui. Man rūpi Lietuvos saugumas ir aš kreipiausi į Vyriausybės komisiją, kuri turės pasakyti dėl atitikties nacionaliniam saugumui“, – pasakoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau oro uostų atstovas teigia, kad jie ir patys tuo susirūpino.
„Kiekvienas didesnės vertės pirkimas, kuris atitinka tam tikrus kriterijus, yra mūsų pačių iniciatyva yra tikrinamas per nacionaliniam saugumui užtikrinti skirtą komisiją ir kitas įvairias institucijas“, – teigia T. Vasiliauskas.
Kol kas išvados dėl tokios kompanijos galimybių laimėti konkursus nėra. Jeigu verdiktas bus neigiamas kinams, jie iš konkurso bus eliminuoti. Tačiau jau dabar žinoma, kad šios įmonės rentgeno aparatai yra sumontuoti kai kuriuose Lietuvos pasienio punktuose. Seimo komitetas ketina aiškintis, kaip tokios technologijos atsiduria šalies strateginiuose objektuose.
O štai Seimo naujokas Marius Matijošaitis sako jau sulaukęs laiško iš Kinijos ambasadoriaus. Nors pats turinys atrodo kaip draugiškas prisistatymas ir susipažinimas, ambasadorius mini ir jautresnes temas.
„Ambasadorius pristatė dvišalį bendradarbiavimą, norus toliau tęsti pragmatinius ryšius ir gerbti abiejų šalių teritorinį vientisumą. Taivanas ir Tibetas taip pat yra minimas laiške“, – kalbėjo Užsienio reikalų komiteto narys Marius Matijošaitis.
Dar prieš rinkimus Kinijos ambasada viešai išreiškė pasipiktinimą Laisvės partijos programa, kurioje numatyta palaikyti Taivano nepriklausomybę.
„Laiškas yra parašytas diplomatine kalba, tai jeigu mes leistumėmės į interpretacijas, tai galėtume matyti daug ką, bet aš stengiuosi to nematyti“, – sako M. Matijošaitis.
Apie Kinijos keliamą grėsmę ir jos nusitaikymą į technologijų diegimą bei strateginius objektus, garsiai kalbama jau ne pirmus metus. Ekspertų teigimu, kinai įdiegę savo technologijas privačiose ir valstybinėse strateginėse įmonėse vėliau gali rinkti jautrią informaciją.
„Reikia atidžiai analizuoti kiekvieną atvejį, ir suprasti, jog visa tai apima ne tik komercinį interesą ir trumpojo laikotarpio naudą, bet ir galimai liečia nacionalinio saugumo interesus. Tai iššūkis, kuris yra aktualus vakarų valstybėms, taip pat labai aktualus ir mums, kaip vakarų pasaulio daliai“, – teigia politologas Linas Kojala.
„Reikia suvokti vieną paprastą dalyką, kad 21 amžius įvardijamas Kinijos galios augimo amžiumi, netgi 21 amžius įvardijamas kaip Kinijos, kaip mėgsta žmonės sakyti, jeigu Rusija yra uraganas, tai Kinija klimato kaita, toks lėtas įtakos darymo procesas“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Šiuo metu jau prasidėjo diskusijos ir dėl Lietuvos nacionalinės saugumo strategijos atnaujinimo. Ketinama gerokai griežčiau ir išsamiau aprašyti galimas grėsmes iš Kinijos pusės.
