Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare" kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kas mūsų laukia kitais metais? Girdime, kad Lietuvos bankas jau didina infliacijos prognozes, kurios buvo iki šiol. Tai kokie iš tiesų bus metai?
Tikėtina, kad tos nemalonios infliacinės tendencijos, kurios pasireiškė šių metų pabaigoje, jos tęsis ir kitų metų pradžioje. Elektra, dujos išlieka labai brangios ir vartotojams kainos dar pakils nuo ateinančios sausio 1 dienos.
Galbūt daugelį guodžia tai, kad sparčiai didėja ir minimalus mėnesinis atlyginimas, ir vidutinis darbo užmokestis, ir vidutinė senatvės pensija. Daugeliui gyventojų perkamoji galia nesumažės, bet tiems, kurių pajamos auga lėčiau ir kurie daug pinigų išleidžia pirmo būtinumo prekėms – dujoms, elektrai, maisto produktams, tai gali būti, kad jie gyvens skurdžiau, nei gyveno šiemet ar praėjusiais metais.
Kur žmonės labiausiai pajus infliacijos augimą?
Pagrindinė infliacijos priežastis yra pabrangusi nafta, brangesnės dujos ir brangesnė elektra. Tas energetinių išteklių kainų šuolis buvo rekordiškai didelis. Mes nesame matę nieko panašaus. Būtent tai labiausiai ir jaučia gyventojai.
Bet po to ims jaustis ir antriniai efektai, kuomet įmonės, jausdamos ir kentėdamos nuo brangstančių dujų, elektros, taip pat ir didėjančias darbo sąnaudas, tuos didesnius kaštus pradeda perkelti galutiniams vartotojams. Dėl to sparčiau brangsta prekės ir paslaugos.
Šiuo metu matome, kad daugelis maisto produktų yra beveik dešimtadaliu pabrangę, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, įsibėgėjo paslaugų brangimas – jos yra 6-7 procentais brangesnės, nei buvo prieš metus. Tikėtina, kad paslaugų brangimas tęsis ir kitais metais, nes didėja minimalus mėnesinis atlyginimas, trūksta įvairiausių specialistų, profesionalų, tai natūralu, kad ir tų paslaugų brangimas kitais metais neišsikvėps.
Kol kas būtų sunku identifikuoti kažkokias prekes ir paslaugas, kurios galėtų atpigti kitais metais.
Ar kiek augs kainos, tiek augs ir atlyginimai? Ar visgi žmonės jaus kainų ūgtelėjimą?
Reikėtų pradėti nuo to, kad pastaruosius 5 metus vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo beveik dešimtadaliu. Infliacija buvo kur kas kuklesnė – siekė apie 3 procentus. Tokiame kontekste daugelis gyventojų, kurie turėjo darbą, kurie iš tiesų gaudavo vis didesnį atlyginimą, jie jautė nuolatinį perkamosios galios didėjimą, jautė galimybes pirkti daugiau prekių ir paslaugų.
Tikėtina, kad būtent ateinančiais metais tai bus jaučiama mažiausiai, nes net ir didėjant atlyginimui 6-8 procentais, vidutinis prekių ir paslaugų krepšelis, ypač gyvenant Vilniuje, gali pabrangti labai panašiai. Reiškia, kad galimybių įsigyti daugiau prekių ir paslaugų bus mažiau.
Vis tik didžioji dalis gyventojų nebus prastesnėje padėtyje nei buvo praeityje. Reikia pripažinti, kad pagrindinis infliacijos veiksnys bus, kad paklausa yra didelė, gyventojai turi pinigų, gauna didesnes pajamas ir nori tuos pinigus išleisti, ir daugeliu atvejų nori tuos pinigus išleisti prekėms ir paslaugoms, kurių trūksta ar nėra, neužtenka norinčiųjų dirbti ir pagaminti tas prekes. Dėl to sparčiau kyla kainos.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
