Mūsų pasieniečiai sako, kad pareigūnas buvo apakintas ir nematė miegmaišyje gulėjusio migranto. Bet kritikos Lietuva šiandien sulaukė ir Niujorke – Vyriausybės atstovams dėl elgesio su migrantais šiandien teko aiškintis Jungtinių Tautų komitete prieš kankinimus.
Kaip praneša pasieniečių atstovai, migrantai aiškino, kad juos dar Minsko oro uoste sulaikė baltarusių pareigūnai ir atvežė prie Lietuvos. Pamatę, kad įstrigo tarp dviejų pusių pareigūnų, migrantai norėjo įkurti stovyklavietę, užsikurti laužą, tačiau mūsų pasieniečiai to daryti neleido ir daiktus, kurie jau buvo sudėti mūsų teritorijoje, kaip patys sako, numetė į Baltarusiją.
Nors patys savo šalyje migrantus muša ar šaudo jiems virš galvų, šį kartą baltarusiai pirštais bado į vaizdą, kuriame matyti, kaip mūsų pareigūnai bando išstumti migrantus iš mūsų teritorijos. Vienas pasienietis spiria miegmaišyje gulinčiam vyriškiui, o jam į koją įkanda tarnybinis šuo. Mūsų pasieniečiai sako, kad kinologas buvo apakintas baltarusių prožektorių, ir galvojo, kad ant žemės tiesiog daiktai, kuriuos reikia išmesti į Baltarusiją.
„Jisai tiesiog nematė savo šuns, o ant žemės visi buvę daiktai buvo traktuojami kaip neteisėtų migrantų manta. Ir kai jisai pamatė po to apakinimo, kad tas miegmaišis, kaip manyta, kuris turėjo irgi būti išmestas į Baltarusijos pusę, jame kažkas juda, šuo iš karto buvo atitrauktas, kas labai matosi akivaizdžiai tame įraše. Iš tikrųjų, šuo jokios žalos nepadarė“, – kalba pasieniečių atstovas Giedrius Mišutis.
13 migrantų įstrigę prie sienos praleido visą naktį, prie jų visą laiką budėjo ir mūsų bei A. Lukašenkos pasieniečiai. Vis tik ryte baltarusiai kartu su migrantais atsitraukė. Bet grįžti į Baltarusijos gilumą migrantams A. Lukašenkos pasieniečiai neleido. Jie ėjo greta migrantų išilgai sienos, automobiliais juos sekė ir mūsų pareigūnai bei kariai. Vidudienį migrantai jau buvo nuėję maždaug 8 kilometrus nuo vietos, kur buvo naktį.
„Labai sudėtinga pasakyti, ko galima tikėtis, kadangi Lukašenka yra neprognozuojamas ir nestabilus diktatorius, todėl scenarijai gali būti labai įvairūs“, – teigia Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Neoficialiomis žiniomis, migrantų netoli Lietuvos sienos vis daugėja. Jų dabar jau yra apie pusantro tūkstančio, tačiau masiškai per sieną jie nežengia. Praėjusią parą apgręžti ir išprašyti teko 65 migrantus.
„Mes esame susidėlioję jau gerokai prieš kiek laiko atitinkamus scenarijus, yra mūsų pajėgumai maksimalūs, tiek VSAT pajėgumai, tiek kariuomenės, yra operatyviniai planai, ir pagal tai mes ginsime savo sieną“, – sako A. Bilotaitė.
Vis tik Lietuvos taktika elgiantis su migrantais sulaukia vis daugiau kritikos. Jungtinių Tautų komitetas prieš kankinimus šiandien išsikvietė Lietuvos delegaciją, kad ši pasiaiškintų dėl elgesio su migrantais.
„50 procentų prieglobsčio prašytojų neturėjo lovų ir miegojo ant žemės, įsisukę į miegmaišius, nors palapinių viduje buvo šalta ir šlapia. Kartais jie negaudavo karšto maisto, tik sausus davinius“, – komentuoja Kinijos atstovas Huawen Liu.
„Iki spalio mėnesio visi migrantai buvo perkelti į 5 apgyvendinimo centrus“, – sako Vidaus reikalų ministerijos atstovas Darius Domarkas.
Komitetas rėmėsi ne tik nevyriausybininkų, bet ir Seimo kontrolieriaus Vytauto Valentinavičiaus parengta ataskaita, kurioje jis konstatuoja, kad Lietuvos elgesys su nelegalais prilygsta kankinimui. Joje aprašė sąlygas, kai nelegalai gyveno palapinių miesteliuose ir pasieniečių užkardose.
„Pagal statistiką, nuo sausio mėnesio iki spalio 26-osios iš 1200 prieglobsčio prašymų tik 5 prašymai buvo patenkinti. Kai dauguma pabėgėlių atvyksta iš tokių šalių kaip Afganistanas, Irakas ir Sirija, toks suteikto prieglobsčio skaičius kelia nuogąstavimų dėl kokybiškų ir teisingų prieglobsčio procedūrų“, – teigia H. Liu.
Priekaištauta ir dėl to, kad Lietuva neleidžia nelegalams laisvai judėti, laiko juos apgyvendinimo centruose, taip pat neleidžia migrantams pateikti prieglobsčio prašymų jų apgręžimo metu.
„Formuojame humanitarinius paketus, į juos įtraukiame maistą, vandenį, rūbus, suteikiame šiuos paketus tiems asmenims, kuriems tos pagalbos reikia“, – komentuoja D. Domarkas.
Kritikos dėl elgesio su migrantais Lietuva sulaukė ir amerikiečių žiniasklaidos giganto CNN eteryje. Agnei Bilotaitei teko teisintis dėl Lietuvos ir Lenkijos vykdomos politikos ginti savo sienas: „Vidaus reikalų ministre, tai vyrai, moterys ir vaikai, mes matėme vyrus, nešančius ant pečių vaikus, jie vaikšto stingdančiame šaltyje ir verčiami grįžti į Iraką. Ar čia tai, ką jūs ir jūsų kolegos Europoje tikėjotės pamatyti?“
A. Bilotaitė bandė paaiškinti, kad tai nėra pabėgėliai, o tiesiog geresnio ekonominio gyvenimo ieškantys žmonės, kurie į Baltarusiją atvyko su turistinėmis vizomis: „Ar jūs manote, kad Europos Sąjunga turėtų padaryti daugiau dėl šių žmonių? Nedehumanizuokime šitų žmonių vadindami juos migrantais, tai yra vyrai, moterys ir vaikai.“
Laidoje A. Bilotaitė pripažino, kad kartu su latviais ir lenkais svarstome kreiptis į NATO su prašymu aktyvuoti 4-ąjį straipsnį.
