Tiesa, kaip sako valdininkai, norinčiųjų perimti svetimą kapavietę, bent jau kol kas, ne tiek ir daug.
Naujai supiltas kapas Sudervės kapinėse – vienas pirmųjų, kai žmogus atgulė į svetimą, daugybę metų niekieno neprižiūrėtą kapavietę. Ją prižiūrėti dabar apsiėmė mirusiojo artimieji. Pasak kapines prižiūrinčios įmonės atstovo, jie įspėti, kad šiame kape jau ilsisi vienas žmogus.
„Jau jie šeimoje apsitarė, ateina pas mus ir sako, mes tikrai neprieštaraujam, mums jis netrukdo, mes tikrai uždegsime papildomą žvakutę. Pasodinsinsime papildomų gėlių. Ir taip pagerbsime tą mirusįjį, kuris guli su mūsų artimaisiais“, – teigia „Ecoservice“ Kapinių priežiūros ir administravimo vadovas Darius Jakutonis.
Tokių kapaviečių, kaip sako Vilniaus savivaldybės atstovai, netrukus ims daugėti. Mat dvejus metus stebėjusi, stačiusi lenteles ir laukusi mirusiųjų artimųjų, bet taip ir nesulaukusi, specialiai sudaryta savivaldybės komisija priėmė sprendimą. O patvirtino ir taryba – beveik du šimtai kapų įvairiose kapinėse pripažintos bešeimininkėmis ir jau gali būti perduotos naujiems savininkams. Pirmiausia, kad šie jas tvarkytų, o vėliau jau galėtų ir savo artimuosius laidoti.
„Šiai dienai iš patvirtintų 198 kapaviečių, mes turime atidavę, na, negausiai sakyčiau, Sudervės, Saltoniškių kapinėse, keturiolika kapaviečių, paimta žmonių, Rokantiškių kapinėse – dvylika, o pavyzdžiui Karveliškių kapinėse tik viena kapavietė atiduota“, – kalba Vilniaus savivaldybės atstovė Judita Nauckuvienė.
Kol kas populiariausios – seniausios sostinės kapinės.
„Sudervės, Saltoniškių, tai yra jau laidojama į šeimos kapus, naujų kapaviečių jau mes neskiriame, ir būtent, kas nori į tas kapavietes palaidoti artimuosius ar patys atsigulti, apsitarę su šeima pasirenka prižiūrėti tą kapavietę, apleistą, ir ateityje gultis į jas“, – aiškina D. Jakutonis.
Pradėjus laidoti susidurta, kaip sako valdininkai, ir su keblumais. Kapavietės ramybės laikas – 25 metai, dar tiek reikia, kad galima būtų laidoti žmogų į svetimą kapavietę. Valdininkai sako susiduriantys su tam tikra problema – ant kai kurių kryžių įrašų, kada buvo paskutinį kartą laidotas žmogus, nėra.
„Mes orientuojamės pagal kaimyninius laidojimus, kurie ten maždaug metai. Tiksliai nėra apibrėžta“, – sako J. Nauckuvienė.
Savivaldybė sako, esą norinčiųjų apsiimti tvarkyti neprižiūrimas kapavietes yra, tačiau kai kurie žmonės, apsiėmę tai daryti – dingsta. Tokiu atveju, kapavietė vėl bus atiduota kitiems. O kartu savivaldybės komisija vėl keliaus per kapines ir radusi neprižiūrimas kapavietes jas registruos, stebės, ir po dvejų metų taip pat ieškos naujų savininkų. Taip yra ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.
„Tai yra ir žemės trūkumas. Jau Klaipėdos rajone nelabai yra kur laidoti, nes trūksta realiai tos žemės. Kurios būtų naujos, kurią galima būtų paskirti kapavietėm, tai vienas dalykas yra ir žemės trūkumas, o kitas dalykas, kad nebūtų apleistų kapaviečių“, – tvirtina Aplinkos ministerijos atstovė Aistė Žilinskienė.
Valdininkai svarsto, kad vangiau žmonės renkasi prižiūrėti svetimą kapavietę, o vėliau palaidoti ten savo artimuosius dar ir dėl to, kad viename kape negali būti palaidoti daugiau nei du žmonės.
Tai reiškia, kad jeigu čia kažkas palaidotas, ant viršaus po 25 metų galima laidoti tik vieną žmogų. Trečio laidoti jau nebus galima. Nebent tai bus urna. Bet ir ją laidoti galima prabėgus ne mažiau nei 25 metams nuo paskutinio palaidojimo.
