Kauniečių pora įsitikinusi, kad toks poelgis nedovanotinas – iš sielvarto nemiega naktimis, klijuoja miestą plakatais ir viliasi bent sužinoti, ar jų buvusi katė – gyva.
Kaunietės Daivos akyse – ašaros, jau kelis mėnesius ji su vyru neturi ramybės – ieško katytės. Sako, net jų sveikata dėl to pašlijo.
„Įdėjau visą savo širdį ir meilę tam gyvūnui, blogai jaučiuosi, nemiegu, man sunku, aš tikiuosi, kad ji gyva...“, – sako Daiva Rubinskienė.
O viskas prasidėjo beveik prieš metus. Ilgai globojusi asocialių asmenų neprižiūrimus gyvūnus, juos šėrusi ir gydžiusi, Daiva nusprendė surasti jiems namus. Taip socialiniuose tinkluose susipažino su moterimi iš Šilainių. Pabendravusi jai patikėjo augintą rainę. Tiesa, gyvūno nepaženklino.
„Pasirodė labai gera, nuoširdi. Atvažiavo pasižiūrėti tą katytę į kliniką, nes kaip tik buvome sterilizavę. Pasižiūrėjo, patiko kaip gyvūnas, ramus, gražus. Nusprendė, kad norėtų paimti ir globoti tą katytę“, – pasakoja Daiva.
Susirašinėjimuose keturkoje drauge, kurią pavadino Nika, naujoji šeimininkė labai džiaugėsi, dalijosi su Daiva katytės nuotraukomis. Kol vasaros pradžioje atskriejo žinutė, jog namuose katei nebeliko vietos – apsigyveno dukra su savo katinu.
„Nesugyvena katinai, jos tokia versija, kad jai reikia kitų namų… O aš buvau išvykusi, sakau grįšiu po trijų dienų, jokių problemų neiškils, grįžau, skambinu, nekelia ragelio“, – kalba Daiva.
Nesulaukusi Daivos, moteris mįslingai atsikratė gyvūnu.
„Sakė, kad šitame sustojime ji sėdėjo, atėjo moteris senyvo amžiaus, jos išsikalbėjo, kad sunku ir ji norėtų katytę atiduoti“, – pasakoja moteris.
Nepažįstamoji kitą dieną atvyko ir pasiėmė katę. Bet šilainiškė jos nei vardo, nei telefono esą nepasiteiravo. Tokia žinia Daivai – kaip perkūnas iš giedro dangaus. Moteris su vyru leidosi į katės paieškas – rytas vakaras suka ratus po Kauną.
„Anksti ryte 6 rytą keldavomės, nes atseit katinukai lenda, bet mes nežinome, kur tiksliai. Tai bandome visose Kauno vietose, parduotuvėse, sustojimuose, bažnyčiose, kur įmanoma, kur žmonių srautai, ypač vyresnio amžiaus“, – pasakoja Daiva.
Daiva su vyru visame Kaune ir skelbimus klijuoja ant stulpų, namų, stotelėse. Bet viskas bergždžiai. Daiva netgi į policiją kreipėsi, bet ši katytės esą mažai teieškojo – tik pakalbėjo su šilainiške.
„Pareigūnai bendravo tiek su viena, tiek su kita moterimi, o kadangi trečiosios moters kontaktų nebuvo, tai ją surasti nebuvo jokių galimybių. Administracinė teisena buvo nutraukta neįrodžius, kad įvykdyta nusikalstama veika“, – komentuoja Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.
„Policija patikėjo ta versija, nėra gyvūno, nėra įrodymų, kad kažkas blogai, to ir užteko, bet neįsigilino, kaip tas gyvūnas, kas jį paėmė“, – sako Daiva.
Katę iš Daivos paėmusi ir kažkam atidavusi moteris su TV3 žiniomis gyvai kalbėti nesutinka, o telefonu kartoja tą pačią versiją – gyvūną priglaudusios pakeleivės duomenų neturi.
„Nu ką man dabar daryti, širdies neišimsi, nepaduosi. Aš nepagalvojau, kad čia kriminalas gali būti ar dar kas. Išsišnekėjome, tvarkinga, vyresnė ir pasitikėjau. Visiškai atsitiktinai, aš nepagalvojau, kad reikia išsisaugoti kontaktus, adresą“, – sako šilainiškė.
Gyvūnų globėjai sako, kad augintiniai – ne daiktas. Patikint juos globai siūlo rašyti raštiškas sutartis.
„Tai galėtų būti paprasta sutartis, kad ir laisva forma, su įsipareigojimais, parašais ir informacija, kuriam yra perduodamas gyvūnas, antras aspektas, kuris labai labai svarbus – tai ženklinimas“, – aiškina „Lietuva gyvūnams“ savanorė Berta Sakalauskaitė.
Daiva su vyru sielvartauja, naktimis nemiega – baiminasi, kad nebūtų gyvūnėliui kas bloga nutikę.
„Galbūt pamatys, išgirs kažkas, gal atsilieps tas žmogus, kuriam atidavė, o gal kas priglaudė, kur ji gal klaidžiojo ir tikiuosi, paskambins ir nurims mūsų ta širdis“, – tikisi Daiva.
