Atsargiai archeologai atkasinėja 15-16 amžiaus žmogaus palaikus rastus Akmenės rajone Vegerių apylinkėse. radiniai rodo, kad čia žiemgaliai žmones laidojo nuo 5 amžiaus. Laikotarpio kuomet griuvo Romos imperija ir pradėjo judėti gentys, prasidėjo didysis tautų kraustymasis. Čia rasti to amžiaus radiniai – vienetiniai Lietuvoje.
„Turime ir tokių neeilinių radinių, viena iš jų štai ši lankinė segė, paauksuota, vos kelios yra rastos. Jos kilusios iš tautų kraustymosi laikų apie V, galbūt šiek tiek vėliau amžių“, – sako ekspedicijos vadovas Gediminas Petrauskas.
Akmenės kraštas mažai tyrinėtas, dažnai archeologų buvo laikomas tuščiu kraštu ir dar vieno kapinyno atradimas parodo šios vietovės ypatingą svarbą Žiemgalos gentims.
„Kadaise apie 5-6 amžių, 7-8 galbūt, čia mes jau turime tris skirtingas laidojimo vietas, netoliese už kelių kilometrų yra ir Luokavos piliakalnis, tai rodo, kad tuo metu tai buvęs tam tikras centras. Ir kažkodėl tuos žmones čia traukė“, – pasakoja G. Petrauskas.
Laidojimui buvo pasirinkta kalvelė, kuri dabar beveik neišlikusi, tai būdinga tiek žiemgaliams tiek ir visoms baltų gentims.
„Ankstesniu laikotarpiu 5,6,7,8 kurių čia radinių yra šiek tiek mažiau, kalvelės pašlaitėje. Ir vėliau krikščionybės laikais 15, 16, 17 amžiuje vėl buvo sugrįžta į tą pačią kalvelę, tik jau pasirinkta laidoti pačioje kalvelės viršuje“, – teigia G. Petrauskas.
Net ir po krikšto lietuviai dar kelis šimtus metų žmones laidojo su įkapėmis, taip išlaikydami senus laidojimo papročius.
„Tas dar įdomus, 15a. pradžioje. Tai ra lokio arba lūšies nago amuletai paplinta, štai mes radome ir su išlikusiu nagu, šiek tiek nulūžęs galiukas, tačiau apkaustytas. Taip amuletai būdavo nešiojami, tai čia mirusiesiems būdavo dedama“, – kalbėjo G. Petrauskas.
Įvairių atkasamų radinių netrūksta, kiekvienas jų užmina savas mįsles ir archeologų spėlionės.