Lietuvos nacionalinis muziejus visas Lietuvoje esančias mumijas, sarkofagus, amuletus ir net krokodiliuko mumiją iš senovės Egipto pradeda eksponuoti vienoje vietoje.
„Šitas sarkofagas į Lietuvą atkeliavo 17 a. pabaigoje, karaliui Sobieskiui galbūt priklausė“, – sako egiptologas Tadas Rutkauskas.
Tai – geriausiai išlikęs Lietuvoje esantis Egipto sarkofagas. Vis dar aiškiai matomos ir ant jo pavaizduotos mitologinės scenos, pagal senovės egiptiečių tikėjimą, užtikrinančios žyniui amžiną gyvenimą po mirties. O dabar, pirmą kartą, visi gali pamatyti ir gerai išlikusią viduje esančią jauno vyro mumiją – dangtis pravertas. Tiesa, prieš dešimtmetį, jau Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad mumijai mažiau metų – „tik“ 1800.
„Išlikę audeklo gabaliukai, fragmentai, kurie iškart parodė, kad mumija daug vėlesnė – graikų-romėnų laikotarpio“, – pasakoja T. Rutkauskas.
Šalia – dar vienas eksponatas. Jį prieš šimtą metų į Lietuvą atvežė pirmoji lietuvė egiptologė Marija Rudzinskaitė-Archimavičienė. Beje, patys egiptiečiai eksponatą anuomet pristatė kaip princesės Šemajit mumiją. Tačiau irgi prieš dešimtmetį pasitelkus kompiuterinę tomografiją, tyrėjai aptiko, kad čia visai ne princesė.
„Ir paaiškėjo, kad ta mumija yra vyro mumija, ne moters“, – teigia T. Rutkauskas.
Iki šiol šie ir kiti, smulkesni eksponatai, buvo saugomi trijuose Lietuvos muziejuose Vilniuje ir Kaune.
„Mes dabar surinkome viską, kas yra Lietuvoje, visas mumijas ir kitų daug daiktų čia eksponuojama. Stengiamės viską papasakoti labai suprantama kalba“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Rūta Kačkutė.
Visgi kokiu būdu ir kodėl šie istoriniai lobiai pateko į mūsų kraštą? Lietuvių didikai, kaip ir likęs pasaulis, senovės Egipto mumijomis susidomėjo 18 amžiaus pabaigoje. Tada egiptiečiai dar nesuprato, kokias vertybes saugo, tad sarkofagais ir mumijomis kurį laiką prekiavo visiškai laisvai. Tiesa, pats pirmasis dvi mumijas atplukdyti bandė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis – dar 16-ame amžiuje – bet krovinys taip ir liko kažkur vandenyse.
„Jūroje kilo audra, įgula išsigando, kad tai mumijos prakeiksmas ir jos buvo sumestos į jūrą“, – kalbėjo parodos kuratorė Simona Matuzevičiūtė.
Vienas garsiausių lietuvių Egipto tyrinėtojų vėliau buvo grafas Mykolas Tiškevičius. Jis taip pat į mūsų kraštą vežė eksponatus, o 200 jų padovanojo ir Luvro muziejui Paryžiuje. Visgi ne visi pirkiniai pradžiugindavo. Žmonės jau tada žinojo, kaip prasimanyti pinigų. Šios vaikiškų kojų mumijos – paprasčiausios anų laikų klastotės.
„Vienos mumijos viduje apskritai nėra jokių kaulų, tiesiog molis, smėlis sumaišytas“, – sako T. Rutkauskas.
Beje, kiek kainuodavo Egipte nusipirkti mumiją, istorinį sarkofagą ar kitą reliktą, nėra žinoma. Bet, matyt, eksponatai buvo įperkami. Iš viso Lietuvoje yra trys tikros mumijos ir keletas klastočių. Netrūksta ir senovinių Egipto amuletų.
„Turime gražius hieroglifų užrašus, kuriuose minima „Ozyris-mirusysis-Amono dainininkė“, – pasakoja T. Rutkauskas.
„Mūsų komandai didžiausią įspūdį paliko ušeptai – tokie pomirtinio gyvenimo tarnai, kad nereikėtų pačiam dirbti“, – teigia S. Matuzevičiūtė.
Egiptologą Tadą Rutkauską itin džiugina ir vienintelis Lietuvoje esantis Mirusiųjų knygos papiruso fragmentas.
„Įvairios pavaizduotos gyvatės. Kaip topografinis pomirtinio pasaulio žemėlapis“, – kalbėjo T. Rutkauskas.
Šia paroda muziejininkai visuomenei nori pristatyti ne tik eksponatus, bet ir Lietuvoje atliktų mumijų tyrimų rezultatus, kurie, pasak egiptologo, apie eksponatus dabar jau leidžia žinoti praktiškai viską Beje, senovės egiptiečiai mumifikuodavo ne tik žmones, bet ir gyvūnus. Po stiklu Lietuvos nacionaliniame muziejuje – ir mažas kadaise Egipte gyvenęs krokodiliukas.
