Lengviausias būdas kaip gauti galimybių pasą – nueiti į puslapį gpasas.lt. Ten nuo gegužės 24-os dienos visi, kurie yra paskiepyti nuo COVID-19, persirgo ar atliko koronaviruso testą prisijungę su savo elektroninės bankininkystės duomenimis gaus QR kodą, jį nuskenavę verslininkai galės suteikti paslaugas, kurių kitiems teikti negali.
Pavyzdžiui, be paso nuo pirmadienio bare, kavinėje bus galima iki 22 valandos sėdėti tik prie lauko staliuko, su galimybių pasu ir viduje.
„Kiekvieno pasirinkimas arba labiau atsidaryti, visų atidaryti savo klientams su galimybių pasu ar to nedaryti ir dirbti tik tai lauke, jeigu to pakanka galima taip dirbti. Mes norime atidaryti daugiau verslų, daugiau veiklų“, – ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Tie, kas nenorės elektroninio dokumento, galės jį atsispausdinti. Atnaujinti QR kodą reikės kas savaitę, kaskart prisijungus prie svetainės.
„Jeigu pasirodo žalia spalva – viskas gerai, judame toliau, jei raudona spalva, deja, vadinasi, galimybių pasas negalioja. Ir taip, gali tekti paprašyti asmens dokumento, jei kyla įtarimas, ar tas asmuo, kuris užėjo į tą veiklą, yra su savo galimybių pasu“, – aiškina A. Armonaitė.
Koronaviruso greitieji antigeno testai bus nemokami registruojantis patikrai savivaldybių punktuose, o nenorintys laukti eilėse galės testuotis ir už savo pinigus privačiai, jei įstaigos medikas suves duomenis į e.sveikatos sistemą. Testas galios 24 valandas.
Galimybių pasas daugiau laisvės suteiks ne tik bare. Nuo pirmadienio uždarose erdvėse susitikti, bendrauti ir švęsti gali 2 namų ūkiai arba penki asmenys. Atvirose 2 namų ūkiai ir 10 asmenų.
Galimybių pasas uždarose erdvėse leis susitikti dešimčiai žmonių, atvirose žmonių skaičius nebus ribojimas. Galimybių pasas taip leis neriboti žmonių skaičiaus asmeninėse šventėse, kai patalpos bus nuomojamos kaimo turizmo sodybose, viešbučiuose.
Tiesa, gyventojų nuotaikos – įvairios.
„Jis nereikalingas. Visi žmonės yra vienodi ir lygūs, negali skirti žmonių pagal kategorijas, visi vienodi žmonės“, – sako Šiaulių gyventoja.
Jai antrina ir panevėžietis: „Aš turiu vieną pasą, Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Kiti pasai kažkoks pasityčiojimas iš žmonių yra. Kai su juo kur eiti, kaip jį patikrinti? Jokio aiškumo.“
O štai vilnietė – džiaugiasi: „Pasiskiepijusi, laukiu atvertų galimybių keliauti, lankytis viešose vietose renginiuose. Kas to nenori, nenori skiepytis, neturėtų turėti ir tokių galimybių.“
Galimybių paso suteikiami privalumai
Nuo pirmadienio be paso bus galima dviese arba vienam namų ūkiui kaisti pirtyje, pusšimčiui žmonių maudytis baseine. Su pasu pramogautojų skaičius nebus ribojamas. Tiesa, ne visi verslininkai skuba naudotis galimybių pasu. Vienas didžiausių Lietuvos vandens pramogų parkų nusprendė palaukti ir pasižiūrėti, kaip naujovę įsisavins Lietuvos gyventojai.
„Dėl 50 žmonių tikrai ne, nes pas mus apsilanko per dieną 1000, keli tūkstančiai, tai mums tiesiog neapsimoka dėl tiek atsidaryti. Kitas dalykas – neaišku, ar visos amžiaus grupės tuo pasu naudosis. Tiek vaikai, tiek senjorai. Rizika yra, mes nusprendėm palaukti truputį luktelti, pasižiūrėti kaip viskas vyks“, – sako „Vichy vandens parkas“ vadovas Marius Šiškauskas.
Su pasu neriboti lankytojų srauto galės ir sporto klubai. Jie galimybe džiaugiasi, tačiau jiems, kaip ir baseinams reikia pasirinkti, kuriuos klientus su ar be paso priimti.
„Paskirstymas žmonių, kur arba visas klubas tik su galimybių pasu arba tik tai ne. Jis yra per daug sudėtingas. Kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją su siūlymu, kad būtų galima skirstyti bent jau patalpomis, ar baseinas, ar kita salė, kur gali sukontroliuoti patekimą, kad būtų galima bent joje skirstyti žmones: tik su galimybių pasu saugūs, kiti vis norintys su apribojimais“, – teigia „Impuls“ ir „Lemon Gym“ vadovas Vidmantas Šiugždinis.
Neaišku ir kitiems. „Reikia sugalvoti procesus, kaip tai veiks, mes dabar pradėsim savo klientus visus diskriminuoti. Kaip verslui tai yra labai neapgalvotas ir skubotas žingsnis. Mes jau galvojame kaip priimti sprendimus, bet matom, kad tai nebus paprasta, tikrai žinau iš kolegų: yra įvairių nuomonių, kas galvoja ignoruoti šitą dalyką“, – aiškina „Amber CrossFit“ vadovas Rokas Milevičius.
Pastabų turi ne tik sporto klubai, bet ir barai, kavinės, restoranai. Pavieniai verslininkai pasą boikotuoja: viešai pasisako, kad tai neva diskriminuoja nepasiskiepijusius ir nepersirgusius COVID-19, todėl privilegijų paso turėtojams neteiks. Štai viena Šiaulių picerija klientus toliau priiminės tik lauke.
„Nusprendėm, kad negalim diskriminuoti savo dalies klientų, paprasčiausiai juos ignoruoti, neleisti lankytis pas mus. Tikrai nereikėtų dar labiau mūsų visuomenės skirstyti, kiršyti, leisti visas laisves, o kitiems palikti tuos pačius stiprius apribojimus. Mūsų akimis tai yra nesąžininga“, – kalba „Gustuko picerija“ savininkas Mantas Zemeckas.
Prieš galimybių pasą agituoja ir Šiaulių meras.
„Ką daryti tokiais atvejais, kai palieki tą lapą atspausdintą, arba kai tavo telefone baterija baigiasi, daugybė yra klausimų, kai bus žmonių atskirtis. Mes turėsim milžinišką susiskaldymą, didžiulius emocinius pliūpsnius ir labai mažai naudos“, – įsitikinęs Artūras Visockas.
Anot lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, ar galimybių pasas diskriminuoja dalį gyventojų, kurie nenori nei skiepytis, nei testuotis atsakyti dar negalima. Esą teisinės praktikos šiuo klausimu dar nėra.
„Yra daugybė aplinkybių, kurias reikia įvertinti. Ir ligos pavojingumą, ir visuomenės saugumą, ir bendrą aplinką, bendrą kontekstą ir to žmogaus įsitikinimus, kas šiuo atveju yra svarbiau, ar įsitikinimai ir pažiūros, ar visuomenės saugumas“, – teigia tarnybos atstovė Laima Vengalė-Dits.
Su galimybių pasu galės veikti visos pramogų paslaugos, išskyrus naktinius klubus.
Be galimybių paso renginiuose nuo pirmadienio atvirose erdvėse galės susirinkti 300 žmonių, su pasu iki 2000.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, birželio pradžioje beveik pusantro milijono gyventojų jau galės naudotis galimybių pasu be testavimo. Asmenims iki 16 metų, norintiems naudotis švelnesnėmis karantino sąlygomis, pakaks pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
