Įtemptų NATO lyderių derybų išvakarėse – mažiau įtemptas Karalienės Elžbietos II priėmimas Bakingamo rūmuose. Štai raudonu kilimu žengė apie NATO problemas drąsiai prabilęs Prancūzijos lyderis ir rūstumu spinduliuojantis kritikuojamos NATO narės Turkijos prezidentas. Karalienei ranką spaudžia ir įtakingiausias svečias – laisvai bendraujantis Amerikos prezidentas Donaldas trumpas su išties elegantiškai pasipuošusia pirmąja ponia.ConversationNetrukus pusiau formalioje aplinkoje visi pasiskirsto grupėmis, šnekučiuojasi. Štai, pavyzdžiui, viena iš kompanijų, panašu, apkalba Trumpą, su kuriuo Macronas ilgai užtruko kiek anksčiau vykusioje spaudos konferencijoje.
„Ar norėtumėte mielų Islamo valstybės kovotojų? Galite pasiimti, kiek norite…“, – kalbėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Būkime rimti. Labai daug kovotojų yra tame regione. Jie ateina iš Sirijos, Irako…“, – komentavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Prancūzijos prezidentas kone 1,5 minutės bandė paaiškinti D. Trumpui, bet tiesiai taip ir neatsakė į klausimą.
„Tai buvo geriausiai neatsakytas klausimas, kiek man teko girdėti.“
Išaušus rytui, juokams nelieka laiko – lyderiai renkasi aptarti ne tik Rusijos ir kylančios Kinijos grėsmės, bet ir efektyviai Rytų Europos gynybai būtinų, Turkijos blokuotų gynybos planų atnaujinimo.
„Tikiuosi, kad ir šitoje srityje pasistūmėsime priekyje bei rasime tuos būtinus kompromisus, kuriuos reikia rasti“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Iki pat derybų pradžios dėl mūsų gynybos planų nebuvo jokios garantijos. Juos blokavęs Turkijos lyderis prieš derybas net nenorėjo bendrauti su žiniasklaida.
Lyderiams susėdus prie bendro stalo, postūmis įvyko: dar nesibaigus deryboms, mūsų prezidentūra suskubo pranešti Lietuvai džiugią žinią – su Turkais susitarti pavyko.
Tuo metu po svarbios kelionės į Londoną, Gitanas Nausėda po susitikimų džiaugėsi rezultatu.
„Galime pasidžiaugti, kad turime gynybos planus, kuriuos mums leido patvirtinti Turkija. Kitą vertus, turime deklaraciją, kurioje pirmą kartą aiškiai įvardinta Rusijos grėsmė. Manau, kad ir prie derybų stalo sėdint susidarė įspūdis, kad daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys. Pirmiausia, savo kaimynų atžvilgiu ir ne tik.“
„Pirmą kartą atkreipėme dėmesį į Kinijos stiprėjimo keliamus iššūkius ir galimybes, taip pat mūsų saugumo priemones“, – teigia NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.
Teigiama, kad iš jų nieko mainais už tai nereikalavo, visi padėkojo už solidarų sprendimą. Po įtemptų derybų sekė ir Donaldo Trumpo suorganizuoti pietūs vadinamajam „2 procentų klubui“ – šalims, kurios skiria 2 nuošimčius BVP gynybai.
„Tai šalys, kurios nėra nesusimokančios. Kai kuriais atvejais jie moka daugiau nei 2 proc., nes jie tiki tuo, ką darome. Ir tai pagarbos ženklas JAV.“
Donaldas Trumpas, skelbiama, po susitikimų suskubo grįžti į Ameriką, atšaukęs savo anksčiau numatytą spaudos konferenciją. Manoma, kad veikiausiai jis supyko ant Kanados prezidento Trudeau po išaiškėjusių jo apkalbų per priėmimą pas karalienę.
Kurdų kovotojų pripažinimo teroristais klausimas liko atviras. Tiesa, po susirinkimo NATO generalinis sekretorius stengėsi visus raminti dėl Ankaros įsigyjamų rusiškų oro gynybos sistemų S-400.
