Jau po keletos metų tokie pabūklų gausmai skambės pietryčių Lietuvoje – greta Rūdninkų. Šiemet dėl ten atkeltų nelegalių migrantų išgarsėjęs miestelis sulaukė ir kariuomenės dėmesio. Būtent Rūdninkų pašonėje bus įkurtas naujas kariuomenės poligonas.
„Šioje teritorijoje nėra sodybų, nėra privačių žemės sklypų, nėra gyvenančių gyventojų, tik už poligono teritorijos ribų“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vietiniai išgirdę tokią žinią, džiaugsmo nerodo:
„Aš galvoju, kad blogai, nes arti namų, gyvenvietė. Ir čia poligonas… ten sprogdins ką nors. Taip galvoju.“
„Tai visada buvo. Tai mes jau pripratę. Ir Tarybų Sąjungoje buvo poligonas.“
„Geriausias variantas būtų, jeigu čia nieko nebūtų, nei lietuvių, nei rusų.“
Ir iš tiesų, sovietmečiu ten poligone taikiniai buvo atakuojami ir tankais, ir aviacija. Dėl to teritoriją dar teks patikrinti ir išminuotojams. Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič tokius valdžios ir kariuomenės planus sutiko be didelio entuziazmo.
„Be didelio entuziazmo priėmiau tokią informaciją, tokį sprendimą. Kodėl? Todėl, kad iki šiol mūsų gyventojai, ypač Rūdninkų gyventojai, jaučia nerimą, įtampą ir pasipiktinimą dėl migracijos situacijos ir stovyklos, kuri buvo, antra, kad Rūdninkų giria, tai mūsų rajono turtas“, – tikina jis.
Poligone dar neseniai gyveno nelegalūs migrantai, kurie iškalbingus vaizdus paliko išsikėlę. Tiesa, toji teritorija ir toliau liks Viešojo saugumo tarnybos žinioje. Poligonas kursis netoli. Pats poligono steigimas prasidės tik 2024-aisiais. Iki to laiko bus atliekami įvairūs vertinimai, teisiniai reikalai, prireikus, keičiami ir įstatymai.
„Šiam steigimo procesui finansavimas yra 600 tūkstančių eurų“, – kalba krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kiek kainuos pats poligonas ir kiek reikės investuoti į infrastruktūrą, dar nežinia. Bet jau dabar žinoma, kad teks tvarkyti kelius, atsiras išlaidų ir dėl gamtos.
„Eigoje buvo įkurta, šitoje teritorijoje, Rūdninkuose, po poligono panaikinimo eile saugomų teritorijų. Yra sutarimas Valstybės gynimo taryboje, su kariuomene, ir Krašto apsaugos ministerija, kad visas neigiamas poveikis bus kompensuotas, koks jis bebūtų“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Poligono steigimas nepadaro tų teritorijų uždaromis. Jos kaip ir buvo, taip ir bus atviros vietos žmonėms, žmonėms, kurie nori susipažinti su gamta, be abejonės, tie laikai bus žinomi iš anksto, bus galima tą informaciją gauti pakankamai laisvai ir aiškiai“, – priduria A. Anušauskas.
Nors konkretus poligono dydis neskelbiamas, bet jis, tikėtina, bus kiek mažesnis, nei esantis Pabradėje, kuris siekia beveik 18 tūkstančių hektarų.
„Tas dydis, aišku, tenkinantis trupučiuką daugiau, negu minimaliai, bet kaip ir buvo Aplinkos ministro išsakyta, dabartinis teritorijos Lietuvos Respublikoje neduoda mums ypatingai daug pasirinkimo galimybių, kad mes galėtume daryti poligonus didesnius“, – aiškina kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Vis tik aiškinama, kad net ir mažesnis poligonas reikalingas.
„Visi mūsų poligonai yra maksimaliai užimti, maksimaliai. Mūsų kariuomenei to treniruočių laiko reikia taip pat nemažai, Lietuvoje dislokuotas priešakinis NATO batalionas, JAV batalionas“, – sako A. Anušauskas.
„Esmė yra ne poligono dydyje, aišku, būtų didesnis, būtų geriau mums, bet skaičiuje, kiekyje poligonų“, – tikina V. Rupšys.
„Mes siekiame, kad Lietuvoje turėtume nuolatinį JAV karinių pajėgų buvimą, po šitų sprendimų, gali turėti daug daugiau galimybių tapti realybe“, – teigia nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Kariuomenė naują 40-ies tūkstančių hektarų dydžio poligoną planavo įrengti Žemaitijoje. Akmenės, Telšių, Mažeikių ir Šiaulių rajonuose. Tačiau prieš tokius planus piestu stojo tiek vietos gyventojai, tiek ir rajonų valdininkai. Dėl to teko tokių planų atsisakyti. Šį kartą buvo svarstomos galimybės poligoną steigti ir Varėnos, Lazdijų, arba Alytaus rajonuose, tačiau šios vietos, kaip paaiškėjo vėliau, buvo netinkamos.
