Nors sakoma, kad iš mėšlo vaško neišspausi, bet degalus pagaminti galima, ir tokiais degalais – biometano dujomis varomas traktorius. Tai vienas unikaliausių eksponatų po dvejų metų pertraukos ir kiek neįprastai rudenį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos teritorijoje šurmuliuojančioje parodoje „Ką pasėsi…“ Tiesa, kol kas traktoriaus, dirbančio Lietuvos laukuose, dar neišvysite, bet iki serijinės gamybos liko labai nedaug.
„Važiuoja iš karto po parodos testuotis į mūsų lietuviškus ūkius, pristatysim ir tikimės, tai kalbam apie rytojaus traktorių, kuris atitiks visus lūkesčius. Ekonomija, skaičiuojame iki 30 proc., garsas – tai tyliau dirbantis traktorius“, – sako „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas.
Mokslininkai teigia, kad tokia naujovė patraukli ūkininkams, galvojantiems apie tvarų ūkį ir ekologiją. O ir degalus jie gali pasigaminti patys, tam naudodami įvairias atliekas.
„Mėšlas, skerdyklų atliekos, maisto atliekos iš restoranų, kavinių, galų gale mūsų virtuvių atliekos gali nueiti į tą patį metaną. Dujas gamina bakterijos, kurios gyvena natūralioj gamtoj, jų ieškot nereikia, tik tą užkratą įneši į uždarą erdvę, kurioje gamini dujas, – mes natūralų puvimo procesą pradedam valdyt“, – kalba Žemės ūkio akademijos mokslininkas Kęstutis Navickas.
O kad tokios dujos virstų kuru, būtina papildoma įranga, išgryninti metanui iš puvimo procese susidarančių biodujų.
„Pasaulyje, tas liečia ir Europą, yra kryptis statyti įrenginių biometano gamybai, kad jį būtų galima tiekti ne tik žemės ūkio mašinoms, bet ir kitam transportui“, – aiškina Žemės ūkio akademijos mokslininkas Stasys Slavinskas.
Per pastaruosius kelerius metus Europoje biometano gamyklų skaičius išaugo dvigubai. O lietuviai kol kas šią idėją vertina atsargiai:
„Iš mėšlo degalus, dar nėra tokių, kad būtų kažkas grynai įkūrę, dar bandymus atlieka.“
„Reiktų ir užsipylimo stoteles, kol kas mums dar kosmosas…“
Parodoje daug patrauklių naujovių, nuo vis išmanesnių traktorių iki įvairiausių padargų.
„Kadangi paroda po dvejų metų pertraukos, tai praktiškai prie bet kurio eksponato prieisime, mes turim ką parodyti naujo – visa gama naujų traktorių ir visiškai nauji produktai, kad ir savaeigė pjaunamoji, skirta rapsui pjauti“, – tikina „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius: Dangis Valaitis.
O susipažinti su naujovėmis plūsta gausybė ūkininkų, vieni žvalgosi šimtus tūkstančių kainuojančių pirkinių, kiti tiesiog smalsauja:
„Traktorių naują, žemės dirbimo agregatų.“
„Rudenį domimės pavasariui, kažką atsinaujinti gal reikės. – O kaina? – Kainos nenustebins, nes viskas brangsta, metalas brangsta, atitinkamai ir technika brangsta…“
„Puiki galimybė pasižmonėt, pabendraut su tiekėjais, su partneriais, su klientais.“
„Sėjamosiom va domimės, žemės įdirbimo… – Bet sakot, mažam ūkiui mažoka technikos? – Mažokai, viskas dideliam ūkiam, didelė technika.“
Mokslininkai sako pastebintys, kad ūkininkai vis dažniau galvoja apie ateitį ir domisi, ką teks keisti ūkyje.
„Domina skaitmenizacija, tiksliosios technologijos, dronų naudojimas žemės ūkyje, kas jau vyksta, robotų naudojimas ir, žinoma, nauji verslo modeliai“, – sako Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.
„Atsiranda tikslumas, kokybė, našumas darbe, efektyviau išnaudojam viską, ir mažiau teršiam aplinką, kadangi efektyviau atliekam darbus, nevažinėjam bereikalingai po lauką, ką darydavom anksčiau, šiandieninė technika mums leidžia važiuoti tiek kiek reikia“, – priduria Žemės ūkio akademijos mokslininkas Vytautas Liakas.
O kad ūkininkai diegia vis daugiau modernių technologijų, fiksuoja ir Žemės ūkio ministerija, mat išaugęs paramos poreikis.
„Ūkininkų ateina pas mus ženkliai daugiau, negu yra skirta tam šaukimui pinigėlių, nes matome judėjimą į priekį, norą vystyti ūkį šiuolaikiškai, inovatyviai“, – kalba Žemės ūkio ministerijos atstovė Inga Budzevičiūtė.
Šiemet 25-oji paroda „Ką pasėsi…“ dėl pandeminės situacijos daug kuklesnė, joje savo produkciją pristato apie 300 dalyvių, tai perpus mažiau nei įprastai.
