Vilnietis Jonas vienas iš nedaugelio, kuris šiais metais nusprendė įsigyti fejerverką. Vyras sako, kad fejerverkų perka kasmet, po kelis, bet šiemet apsiribos tik vienu ir daugiau kaip 50-imt eurų už jį nemokės.
„Jo, iki penkiasdešimt. Daugiau gaila. Nes nėra daugiau su kuo švęst. Draudžiama dabar“, – sako vilnietis Jonas.
Gatvėje sutikti žmonės vos ne vienbalsiai sako, kad fejerverkų šiemet nepirks iš viso. Vieni nemato prasmės šaudyti fejerverkus, o kitiems be draugijos, su kuria galėtų jais pasidžiaugti, ir fejerverkų nereikia:
„Beprasmiška bėgiot, sprogdint kažką.“
„Šventę pats susikuri. Fejerverkai čia yra tik tai, tiesiog toks psichologinis momentas, kai žmonėms trūksta kažko tai, jie pasidaro sau šventę su fejerverkais. Man to nereikia.“
„Kaimynai pašaudys.“
„Draugų nebus. Tik tai su šeima. Taip kad... Taip, būtinai.“
Kad lietuviai nenori pirkti fejerverkų rodo ir iki 80 procentų nukritę fejerverkų pardavimai. Pasak fejerverkų pardavėjų, lietuviai nėra pratę fejerverkus įsigyti internetu, o juos parduoti didžiuosiuose prekybos centruose yra draudžiama. Tiesa, tie, kurie šiais metais fejerverkus pirko, už juos sumokėjo 15 eurų daugiau nei pernai.
„Prekybos centruose jis būdavo apie 20 eurų, 25 eurai, tai internetu pastebim, kad užsakymo krepšelis yra truputį didesnis. Ir pirkėjo sudaro krepšelis apie 40 eurų“, – pasakoja fejerverkai.lt vadovas Ovidijus Barkauskas.
Fejerverkų pardavėjai sako, kad fejerverkų pardavimas sumažėjo ir dėl apribojimų išvykti iš savo savivaldybės – gyvenantys Vilniaus rajone fejerverkų Vilniuje nusipirkti negali. Įtakos turėjo ir tai, kad fejerverkas – emocinė prekė. Prieš didžiąsias metų šventes apsipirkdami prekybos centruose, jie pirkdavo ne tik maisto produktus, bet ir sprogmenis.
„Žmonės vis tiek jie, kai jau eina su šventine nuotaika į parduotuvę nusipirkti galbūt, kaip sakyti, duonos, silkės ir kažkokio gėrimo, pamato dar fejerverką galvoja: ach, kaip sakant, čia tuos metus jau palydėti reikia, reikia kažką pasiimti ir išsišovimui“, – teigia „Vilniaus saliutas“ projektų vadovas Artūras Zumeras.
Lietuviai šiais metai pirko ne tik draugiškus aplinkai, tylesnius fejerverkus, kurie negąsdintų paukščių ir naminių gyvūnų, bet rinkosi ir nestandartinius, mažesnius sprogmenis.
Nenusipirkę fejerverkų savarankiškai, negalės stebėti ir didžiųjų miestų fejerverkų šou. Jų nebus Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.
Tiesa, Kaunas žada nudžiuginti simboliniais fejerverkais skirtingose miesto vietose, kurie matytųsi pro namų langus ir balkonus, tačiau, kur tiksliai jie bus – neskelbiama. Neišvysime ne tik fejerverkų.
Kauno Rotušės aikštėje, pastebėjus tankesnį žmonių susibūrimą, Kalėdų eglė ir dekoracijos gali būti užgesintos, Vilniaus Rotušės ir Katedros aikščių eglės Naujujų metų naktį bus ne tik aptvertos, bet jų apšvietimas bus išjungtas visai.
„Šiais metais naujametinės nakties išvakarėse ir naujametinę naktį bus išjungtos abi eglės, tiek Katedros aikštėje, tiek Rotušės. Taip pat bus aptvertos eglės. Ir taip pat įvesti eismo ribojimai centrinėje miesto dalyje prie Katedros prieigų. Taip pat ir parkavimas“, – sako Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
Na o tie, kurie fejerverką norėtų iššauti ne savo namų kieme, o miesto aikštėje, Vilniaus miesto atstovai to daryti nerekomenduoja.
„Jeigu nenusižengia Vyriausybės nutarimams, nes gali būti du žmonės, negali būriuotis, tai faktiškai gali ateiti, bet mes raginame būtent tą naktį likti namuose, nes tai yra ir sustiprintos saugumo pajėgos, tiek policija, tiek mūsų viešoji tvarka, tiek šauliai“, – pasakoja E. Tamošiūnaitė.
Judėjimas Naujųjų metų išvakarėse prie Vilniaus Katedros bus draudžiamas nuo 22:30 iki 01:00 valandos. Naujametę naktį pareigūnai budės ne tik visame mieste, bet ir vilniečių pamėgtose apžvalgos aikštelėse, Tauro kalno papėdėje.
