Vis tik tam nepritaria profesinės sąjungos, o ir ne visi gyventojai supranta apie kokią Abiejų Tautų Respubliką kalba politikai.
Tarptautinė darbo diena Sovietų Sąjungoje komunistai švęsdavo pompastiškai, su dideliais paradais ir skambiais lozungais. Ypatingą reikšmę tam skirdavo ir Lietuvos komunistai. Minėjimo tradicijos, nors ir ne tokios pompastiškos išlikusios iki šiol, didžiausią dėmesį jai iki šiol skiria kairieji politikai ir už darbuotojų teises kovojančios organizacijos.
Tačiau dabar grupė valdančiųjų siūlo paaukoti šią šventę ir atimti iš jos laisvadienio statusą. Jį suteikiant Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos dienai. Kurią Lietuva ir Lenkija mini gegužės 3-ąją.
„Gegužės 3 dienos Konstitucija yra svarbesnis Lietuvos istorijai įvykis, negu darbo, būtent, kad tai ne darbo diena. Juk ne veltui ta Gegužės 3 Konstitucija paskui buvo laikoma kelrode žvaigžde 19 amžiaus mūsų sukilimų ir panašiai“, – sako Seimo narys, istorikas Valdas Rakutis.
Anot parlamentaro, tai suartintų mus su lenkais, kurie šią dieną mini iškilmingiau nei mes Lietuvoje. Gyventojų nuomonės išsiskiria:
„Gegužės 1, gegužės 3, nu jokio skirtumo man.“
„Šiame kontekste sutikčiau. Viso šito karo, tikrai man darbo partijos diena asocijuojasi su ta santvarka, kuri dabar yra Rusijoje.“
„Man atrodo palikti. — Kodėl? — Nu aš galvoju žmonės taip pripratę jau.“
„Tai čia bus 3, kaip vadinsis? — Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos diena. — O kokių Abiejų? — Žečpospolita, kitaip tariant. — O kas čia, aš nė nežinau.“
„Nežinau ar iš viso reikia tokių švenčių. Mano nuomone, gali būti jos, bet kad laisvadienio reikėtų, ar čia verta?“
„Su Lenkija santykiai geri, mūsų istorija bendra, ir biškį primiršta šita šventė, primiršta gegužės 3-ioji, aš už.“
„Aš skaityčiau tik 1-ą palikti.“
„O gegužės 3 kelinta diena išeina? Šiokiadienis? — Tai skirtingai. — Gal ir gerai būtų.“
„Kodėl gegužės 3 būtent? Visą laiką būdavo gegužės 1 arba 9, o dabar kodėl ta 3? Čia tipo, kad bus Lietuvos su Ukraina? Dėl to? — Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos diena. — Kokių tautų? — Lenkijos ir Lietuvos. Oi, nežinau, žinokit.“
„Šiaip man atrodo 3 būtų. — Kodėl? — Nu pirma asocijuojasi su praeitimi.“
„Gali būti ir ta ir ta išeiginė, koks skirtumas, dieve mano. Kažkokius durnizmus daro, kad kažką padaryt tik.“
Laisvadienių keitimui prieštarauja profesinės sąjungos, kurios gegužės 1-ąją išeina į gatves.
„Gegužės 1 diena yra to paprasto žmogaus diena. Dažnai girdime „nėra tradicijų šventimo“, jų ir nereikia. Žmogui duodi laisvalaikį ir laisvadienį parodydamas tą pagarbą už tai, kad jis visus tuos metus dirbo, sąžiningai mokėjo mokesčius“, – kalba profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Profsąjungos ragina nemaišyti – darbo diena nėra sovietinė šventė. Ji tarptautinė, minima ir kitose pasaulio šalyse. Gegužės 1-osios ir gegužės 3-osios supriešinimas gavosi, nes valdantieji nori švęsti, bet nedidinti laisvadienių skaičiaus. Viena nedarbo diena valstybei kainuoja apie 40 milijonų eurų. O pagal nedarbo dienas Lietuva tarp lyderių Europos sąjungoje. Jų net 15. Bendrijos vidurkis 12.
„Svarbiausia, kad Lietuvoje nedidėtų laisvų dienų skaičius, bet galima diskutuoti kokios dienos yra minėtinos ir man atrodo ATR Konstitucija, kuri buvo viena pirmųjų Europoje demokratinė Konstitucija, per mažai į ją kreipiama dėmesio, ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje“, – teigia Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
„Mano požiūriu, tai yra tiesiog ciniškas požiūris į tam tikras darbuotojų socialines garantijas ir niekaip kitaip negaliu vertinti, kaip norą pasižymėti ir šiuo atveju – darbuotojų sąskaita“, – sako I. Ruginienė.
Šią iniciatyvą Seime registravo būrelis konservatorių. Su Raskevičiaus parama.
„Dedam įvairias iniciatyvas stiprinant koalicinį veikimą, tikiuosi, kad krikdemai taip pat palaikys ir partnerystės įstatymą“, – sako T. V. Raskevičius.
„Tai yra dirbančiųjų žmonių problemoms spręsti diena. Kaip tik ir turime aptarti, pasižiūrėti kokios sąlygos tam dirbančiam žmogui, ar jis turi kokybišką darbą, saugų darbą, ar normaliai apmokamą. Būtų žiauriai neteisinga į dirbančius žmones nekreipti dėmesio ir kažkokiu būdu, dėl kažko naikinti tą dieną“, – kalba socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
1791-aisiais priimta ATR Konstitucija, laikoma pirmąja rašytine Konstitucija Europoje ir antrąja pasaulyje. Anot Valdo Rakučio, tai buvo valstybės valdymo reforma, kuri užkardė kitų valstybių kišimąsį į šalies reikalus, ir priešingai, nei kai kas mano, neapribojo lietuvių teisių, lenkų atžvilgiu.
„Tie pokyčiai buvo esminiai, sudarė sąlygas valstybei šauti į viršų. Be jokios abejonės. Ir tas buvo pasiekta ne per kažkokias revoliucijas, perversmą, bet per teisinės sistemos tobulinimą. Tai mūsų istorijoje viena labiausiai įsimintinų reformų“, – tikina V. Rakutis.
Beje, Konstitucijos dieną Lietuva jau turi. Tai spalio 25-ojį, kai 1992-aisiais buvo priimta dabar šalyje galiojanti Konstitucija.
