Esą norint mokėti matematiką, jos paprasčiausiai reikia ilgai ir kantriai mokytis, be to, toli gražu ne visi jaunuoliai gali ją suprasti.
Abiturientė Gabrielė šiemet matematikos egzaminą išlaikė vos ne vos. Tačiau gauti rezultatai merginos nedžiugina. Pasak jos, tokie prasti rezultatai, deja, gali sukliudyti įstoti į norimą specialybę.
Abiturientė Gabrielė pasakoja: „Aš esu sprendus vis tiek kažkur nuo 2016 metų dėl praktikos. Vis tiek sprendžiau, tai tikrai dar tokio sunkaus nemačiau. Nemažai buvo temų iš karantino laikotarpio. Tai tas iš tikrųjų nustebino.“
Matematikos egzamino neišlaikė ir nemažai merginos draugų.
„Na, bent jau daug kam tikrai pakišo koją dėl valstybės finansuojamų vietų, tai teks arba mokėt už mokslą, arba nežinia, ar įstos. Ir iš tikrųjų, pažįstu žmonių, kuriems tai buvo pagrindinis, kaip ir stojamasis tas egzaminas, kur pagrindinį balą tą skaičiuoja, tai irgi teko keisti apsisprendimus savo kažkiek“, – pasakoja mergina.
Matematikos egzamino šiemet neišlaikė net trečdalis jį laikiusių abiturientų. Švietimo ir mokslo ministerijai tokie prasti moksleivių rezultatai kelia didelį nerimą. Valdininkai svarsto, kaip galėtų pakelti minėtus mokymosi rezultatus.
Vienas iš siūlymų – į pagalbą mokinių motyvacijai didinti pasitelkti ir psichologus.
„Mokantis matematikos žmogus išmoksta ne tik skaičių, ne tik teorinių dalykų, bet keičiasi būtent jo mąstymo struktūra. Jis išmoksta mąstyti logiškai, jis įgyja tvirtesnę logiką. Ir mokyti reikia šiandien visiškai nebe taip, kaip anksčiau“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pasak ministro, tikimasi, kad nuolatinės psichologų konsultacijos paskatins mokytis tuos, kurie savarankiškai nesugeba tam atrasti pakankamai motyvacijos.
„Nevienodai išmoksta matematikos, ir nevienodi gebėjimai jų išeinant iš mokyklos. Čia tikrai turėtume pagalvoti, kaip pažadinti tą norą, supratimą, kitus metodus. Ir ne vien tik į atsakomybę, kad vaikai patys turėtų norėti, ir turėti tą motyvaciją, bet suprasti, kad tai yra labai jauni dar žmonės“, – sako A. Monkevičius.
Vaikų psichologė Miglė Motiejūnė mano, kad psichologo vaidmuo besiruošiant egzaminams tikrai galėtų būti svarbus. Psichologas gali jauną mokinį ir motyvuoti, ir išmokyti įveikti stresą.
„Kalbant apie motyvaciją, vienareikšmiškai, psichologo pagalba yra vienas iš esminių dalykų, kuris gali padėti abiturientui stiprinti tą gebėjimą vis tik priversti save sumotyvuoti mokytis, ypatingai, kai mes kalbame apie karantiną, kai aš esu namie, ir reikia labai, labai daug pastangų atsisėsti ir skaityti tai, ką sunku skaityti, tai, ką sunku suprasti, ir tai, ką sunku įsiminti“, – mano M. Motiejūnė.
O štai sostinės Žirmūnų gimnazijos direktorius sako, kad psichologai, deja, matematikos vargiai išmokys. Tam reikia noro, kruopštumo ir ilgo, sistemingo darbo. Šioje mokykloje šiemet nėra nė vieno neišlaikiusio, o šimto balų įvertinimus iš matematikos egzamino čia gavo net 7 abiturientai.
„Trūksta tokio sistemingo, nuolatinio darbo ir gebėjimų“, – sakė Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas.
Pasak mokyklos direktoriaus, ne visi jaunuoliai gali mokytis universitetuose, todėl, pasak jo, nereikia ir stebėtis, kad rezultatai tokie prasti.
„Mes turim sugrįžti prie pačios reformos ištakų ir pripažinti, kad vidurinio ugdymo programa, arba mokslas gimnazijoje nėra kiekvienam moksleiviui, turi vis dėlto mano galva atsigauti profesinių mokyklų tinklas, ir moksleiviai, kurie yra šaunūs kituose procesuose, jie galėtų įgyti specialybę, o nebūtinai eiti į tą akademinį mokymą“, – komentavo Žirmūnų gimnazijos direktorius.
Šiemet aukščiausią įvertinimą – 100 balų – gavo kiek mažiau nei 1 procentas visų laikusių. Matematikos egzaminą šiemet pasirinko kiek daugiau nei 15 su puse tūkstančio abiturientų.
