Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. Aptariamas vakar pagaliau pasirašytas, dešimt metų lauktas atnaujintas NATO Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos planas. Visgi 30-ies aljanso narių pasirašytas regioninis planas slaptas – jis saugomas tarsi po devyniais užraktais.
Nausėdos komandą praėjusią savaitę palikusį Vytautą Žuką pakeitęs patarėjas Darius Kuliešius sako, kad plano informacija konfidenciali dėl suprantamų strateginių sumetimų.
„Šis planas yra svarbus tuo, kad sustiprina regiono saugumą, sustiprina atgrasymą ir tai reiškia, kad Lietuva ir Baltijos šalys nėra vienos grėsmės akivaizdoje“, – sako prezidento patarėjas Darius Kuliešius.
Dar pernai gruodį NATO viršūnės tikosi Londone ir jau tuomet pritarė atnaujintam regioniniam planui, visgi įsigaliojimo procesą stabdė vieninteliai turkai. Pastarieji ne tik reikalavo didesnės NATO paramos savo gynybos interesams, bet ir siekė, jog aljanso narės šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus pripažintų teroristais.
Ką dėl kompromiso Turkijai pažadėjo NATO neatskleidžiama, tačiau spėliojama, jog JAV galėjo atnaujinti derybas su Ankara dėl naikintuvų F-35 įsigijimo.
Taip pat manoma, jog bus stiprinamos NATO pozicijos Juodosios jūros regione, kur pastaraisiais metais itin patogiai įsitvirtino rusai.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad NATO narės dažnai turi skirtingas nuomones tam tikrais klausimas, tačiau svarbiausia, jog visuomet pasiekia bendrus esminius sutarimus. Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuva ir toliau sieks, jog JAV kariai viena ar kita forma nuolatos budėtų mūsų šalyje.
„NATO turi planus ir ateityje turės reikiamus planus užtikrinant gynybą ir Baltijos šalims bei Lenkijai skiriamas ypatingas dėmesys ir skiriamos beprecedenčio dydžio pajėgos“, – pasakoja ministras Raimundas Karoblis.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad atnaujinti Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos planą buvo būtina. Ir tam didelę įtaką turėjo Rusijos agresija prieš Ukrainą, Krymo aneksija.
„Planai yra skirti regionui ir sąlygos nuo 2010 metų, ne paslaptis keitėsi. Keitėsi ir saugumo situacija, todėl bet kuris planas ar tai būtų nacionalinis, ar kolektyvinės gynybos planas, visada turi būti pakeistas ir adaptuotas pagal pajėgas ir grėsmes“, – teigia kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis tikina, kad pirmiausia reikia pasidžiaugti tuo, jog NATO išsaugojo bendrumą ir kolektyvinę gynybą. Tačiau tikėtis, jog regioninis planas patenkins visus Lietuvos poreikius būtų naivu. Pasak Antanaičio – svarbu ne tik apsaugoti suvalkų koridorių, bet ir apsirūpinti oro gynybos sistemomis, į planą įtraukti ir išlygą dėl karinio šengeno, kad agresijos atveju į pagalbą vykstantiems sąjungininkų kariams tektų kuo mažiau biurokratinių procedūrų.
„Tikėtina, kad išliks JAV žvalgybiniai pajėgumai. Kas mums labai svarbu stebint kas vyksta Baltarusijoje, Karaliaučiuje ir pačioje Rusijoje. Taip pat tikėtina, kad bus didesnis Vokietijos įsitraukimas į Lietuvos gynybą. Tai patvirtina ir pasirašyta bendra sutartis dėl Vokietijos ir Lietuvos karių buvimo viena kitos teritorijoje“, – kalbėjo ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.
Europą neramina besitęsianti JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija dėl amerikiečių pajėgų buvimo senajame žemyne. Mat jis paskelbė apie dalies karių atitraukimą iš Vokietijos. Ir nors spėliojama, kad šie bus perdislokuoti į Lenkiją, ekspertai mano, kad jei taip ir nutiktų, kaimyninėje šalyje atsidurtų mažesnė JAV karių dalis nei ta, kuri grįžtų į Ameriką.
Tiesa politologas, Linas Kojala ramina, kad tokios kalbos labiau politinės, ypač artėjant prezidento rinkimams, tačiau instituciniame lygyje JAV įsitraukimas į NATO veiklą išlieka stiprus. Be amerikiečių indelio nebūtų pasirašytas ir regioninis Baltijos šalių planas. Na, o turkai, pasak pašnekovo, galėjo atlyžti ir pakrikus santykiams su Putino Rusija.
„Komplikacija Turkijos ir Rusijos santykių, be abejo, pačiai Turkijai dar kartą primena, jeigu ji kada nors ir buvo pamiršusi, kad ji yra NATO valstybė ir kad jos pagrindiniai partneriai yra NATO šalys ir jų pozicija dėl Rusijos dažnai yra principinga ir griežta, bet manau, kad Ankara niekada nebuvo to pamiršusi ir dabar tiesiog kalibruoja savo veiksmus, suprasdama, kad keičiasi aplinkybės, situacija pasaulyje“, – sako Politologas Linas Kojala.
Ministras Raimundas Karoblis atskleidė, kad prie regiono saugumo svariau prisidės ir Prancūzija. Į Lietuvą jau pirmadienį atvyks 300 šios valstybės karių.
