Tešlą mikliai maišantis 53-ejų metų Genadijus sako keksiukus keps pirmą kartą. Šiuo metu nakvynės namuose gyvenantis vyras teigia, kad sukiotis virtuvėje jam patinka.
„Čia nuo pirmos žmonos, kuri nemokėjo gaminti valgyti, ir teko pačiam mokintis, išmokau ir pamilau tą dalyką, taip jau prilipo, kaip sakant“, – pasakoja nakvynės namų gyventojas Genadijus.
Maisto gamyba nesvetima ir Sigutei. Moteris sako, kad tokiais gardėsiais lepinasi nedažnai.
„Jau truputį rečiau tokie dalykai būna, šiaip tai kepam kažką tokio stipresnio“, – tikina ji.
Panevėžio nakvynės namai kartą per savaitę pakvimpa įvairiausiais kepiniais. Besiglaudžiantys benamiai gamina iš to, kas lieka nuo Maisto banko davinio.
„Viską galima priderint, ką turim, turėjom kondensuoto pieno, va, pyragas iš kondensuoto pieno, ką turim, tą ir gaminam“, – pasakoja socialinio darbuotojo padėjėja Dalia Čergelienė.
Savo kepiniais nakvynės namų gyventojai dalijasi su likimo draugais. Panevėžio nakvynės namuose šiuo metu glaudžiasi per 30 gyventojų. Skaičius kinta, vieni palieka įstaigą, ateina nauji. Sigutė ten glaudžiasi nuo praėjusių metų kovo.
„Aš buvau gatvėje, man buvo tai išsigelbėjimas, nes būčiau sušalus, buvo tikrai man išsigelbėjimas. Esu būryje žmonių, tai man gaunasi kaip šeima ir aš tuo labai džiaugiuosi, man patinka būt tarp žmonių, nes aš juos labai myliu“, – teigia moteris.
Valdiška pastogė namais tapo ir Genadijui. Jis ten jau metus.
„Sėdėjau, grįžau ir kur aš eisiu, eisiu vėl gatvėm šlaistytis, vėl ten gerk, vok, nebesinori tokio dalyko, norisi kažkokio pastovumo, blaivaus gyvenimo“, – sako jis.
Tiek Genadijus, tiek Sigutė vienbalsiai tvirtina, kad nuo benamystės išgelbėję nakvynės namai padėjo atsitiesti. Sigutė netrukus susigrąžins prarastą būstą ir gardėsius keps savuose namuose. Genadijus taip pat planuoja savarankišką gyvenimą.
Ir tokių sėkmės istorijų, anot nakvynės namų vedėjos, džiugu, kad daugėja.
„Todėl galbūt, kad kontingentas labai pasikeitęs yra. Žmonės yra ne tik turintys priklausomybių, bet ir kur visiškai nevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų, tiesiog susiklosto tokios aplinkybės, kad patenka į nakvynės namus, jiems tiesiog reikia padėjimo, paspirties, pusmetis, metai, ir išlydim tiesiog į savo gyvenimą“, – kalba nakvynės namų vedėja Gelmina Kielė.
Pasak vedėjos, deja, bet vis dažniau į nakvynės namus pasibeldžia jauni žmonės. Dažniausiai tai augę nedarniose šeimose, vaikų globos įstaigose, tiesiog nepasiruošę gyventi savarankiškai.
