Lietuvių literatūros mokytojas Alius Avčininkas po dešimties metų darbo Vilniaus Užupio gimnazijoje nebeištvėrė. Lukšienės premijos laureatas rugsėjį mokytojauti nebegrįš.
„Nenoriu būti auka, kenkti sau ir kitiems. Nenoriu kęsti nepritekliaus, mokytojai įspausti į kampą, nuvaryti nuo kojų“, – TV3 žinioms sakė visoje šalyje tarp pedagogų žinomas mokytojas.
Mokytojas skundžiasi, kad mokytojo profesija nepatraukli, dirbant nuoširdžiai – krūvis didžiulis, o atlyginimas esą per mažas.
„Mokytojų demografinė situacija užprogramuota seniai, dabar laivas skęsta, tik kaminas iš vandens kyšo. Ar dar galima greitai išspręsti? Mes esame duobėje“, – teigė A. Avčininkas.
Štai ir kiti mokytojai guodžiasi, kad norėdami užsidirbti tūkstantį eurų į rankas dažnas turi lakstyti po kelias mokyklas, kęsti mokinių ir tėvų patyčias.
„Tai kas vyksta mokykloje, švietimo sistemoje, tikrai nenormalu. Kenčia visi mokytojai, emocinis išsekimas, psichologinė įtampa. Mažas atlygis“, – teigė kalbinta mokytoja.
„Mes nenorime būti pasityčiojimo objektu, dirbti už ačiū. Trūkumas pedagogų, mums reikia dirbti už du, o gauti už vieną“, – pridėjo kita pedagogė.
Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga reikalauja vyriausybę mokytojams jau nuo rugsėjo 20 proc. padidinti algas, o nuo sausio ir dar 30 proc. Reikalauja ir mažinti darbo krūvį, mokinių skaičių klasėse. Nesulaukę skubaus algų padidinimo, jau rugsėjo 15 dieną grasina įspėjamuoju streiku, o dar po dviejų savaičių – ir neterminuotu, per kuriuos nusprendę streikuoti mokytojai neves pamokų.
„Įspėjamasis streikas truks 2 valandas. O tikrasis prasidės ir truks, kol bus sutarta dėl reikalavimų įgyvendinimo. Manom, kad tai apims visą Lietuvą. Kokio bus masto, kiek mokytojų įsitrauks, bus asmeninis apsisprendimas. Negalime nei versti, nei stabdyti streikuoti“, – teigė Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Streikais grasinančius mokytojus palaiko Moksleivių sąjungos vadovai, tikėdamiesi, kad gaudami didesnes algas mokytojai ims ir geriau dirbti.
„Atlyginimas padaro įtaką mokytojo laimei, kaip jis jaučiasi darbe, produktyvumui. Geria nusiteikus mokytojui moksleivis gauna geresnę ugdymo kokybę“, – svarstė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pedagogų reikalavimus skubiai didinti algas atmeta ir žada vykdyti tik anksčiau pasirašytas su profsąjungomis sutartis dėl algų kėlimo kitais metais.
„Turime galiojančią sutartį su šia profsąjunga iki kitų metų pabaigos. Ten yra mūsų įsipareigojimai, nuo kurių nesitraukiame, planuojame viską įgyvendinti“, – teigė G. Jakštas.
Streikuoti besirengiančius mokytojus ministras perspėja nepalikti likimo valiai savo mokinių. O ir mūsų kalbinti marijampoliečiai nerimauja, kad streikuodami mokytojai nesugadintų vaikų mokymosi proceso, nesukeltų tėvams rūpesčių, kur per streiką vietoje pamokų padėti vaikus.
Profsąjungos skaičiuoja, kad dabar vidutinė mokytojo alga prilygsta šalies vidurkiui ir siekia apie 1200 eurų į rankas. Vyriausybė tvirtina, kad alga dešimtadaliu didesnė. Tad kita pedagogų profesinė organizacija prie streiko prisijungti neskuba ir dar viliasi, kad vyriausybė tesės pažadą, kad bent kitų metų pabaigoje mokytojų vidutinė alga būtų 30 proc. didesnė už šalies algų vidurkį.
„Jei šnekam apie šių metų biudžetą, po savaitės surasti 200 mln. eurų. Reikia stovėti ant žemės, neįmanoma, biudžeto sandara ne taip sudaryta. Dėl kitų metų biudžeto galime susitarti“, – sakė Švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Ministerija skaičiuoja, kad norint patenkinti streikais grasinančių mokytojų reikalavimus didinti algas, kitąmet jos padidėtų apie 50 proc. o tam iš valstybės biudžeto esą prireiktų daugiau kaip milijardo eurų.
.jpg)
