„Nėra saugu, nes mašinos maišosi su dviračiais, nėra vieningų taisyklių, nes visi kaip ir teisūs, bet kaip važiuoti, ir kaip saugiai jaustis, tai neturim taisyklių.“
Kartais nesaugu ir patiems pėstiesiems.
„Mes stovim prie perėjos ir lekia dviratis nė nestabdydamas. Kas ką turi praleisti? Va, aš dabar stoviu ant šaligatvio. Ir jis lekia, o čia jo zona, ir čia yra perėja.“
Šalies gyventojams prisipirkus dešimtis tūkstančių dviračių, paspirtukų ir kitų panašių transporto priemonių Vyriausybė sugalvojo keisti ir kai kurias eismo taisykles. Siūlo įteisinti naują kelio ženklą – „dviračių gatvė“.
„Dviračių gatvės įteisins naują eismo organizavimo būdą, tai reiškia, kad ta gatve visos transporto priemonės galės važiuoti ne didesniu nei 30 kilometrų per valandą greičiu. Negalima bus lenkti transporto priemonių, negalima bus išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Dviračių gatvės organizavimas bus taikomas ramaus, lėto eismo gatvėse. Pavyzdžiui senamiesčio gatvėse, tose, vietose, kur infrastruktūriškai nėra galimybės įrengti dviračių takų arba dviračių juostų. Tai bus tokia eismo priemonė, kuri leis sujungti dviračių takus, ir dviračių juostas“, – teigia Susisiekimo ministerijos atstovas Dmitrijus Bialas.
Vien Vilniuje, kaip aiškina meras, beveik pusėje gatvių galėtų atsirasti tokie dviratininkų gatvę žymintys ženklai, o su jais ir nauji ribojimai. Vilniuje šiuo metu yra pusantro tūkstančio kilometrų gatvių.
„Tai yra ir sodininkų gatvelės, ne tik kitos, dažnai jos tokio pločio, kad neatitinka statybos techninio reglamento. Daugybė individualių kvartalų gatvių“, – kalba Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Pėsčiųjų asociacija neslepia pykčio – naujos taisyklės didesnės įtakos dviratininkų ar pėsčiųjų patogumui neturės. Asociacijos vadovas paaiškina kodėl.
„Mano manymu, tai tiesiog daug kvailysčių įvedama. Tiesiog nieko iš esmės nepakeičiama, tas ženklas tiesiog nuvedimas dėmesio, nes tas ženklas ir be šito ženklo gatvėse kuo puikiausiai galėtų veikti. Jeigu policija ir susisiekimo ministerija įteisintų važiavimą dviese greta, nes niekam nėra malonu išvažiuoti su šeima ir važiuoti vorele“, – aiškina pėsčiųjų asociacijos vadovas Eduardas Kriščiūnas.
O kaip tik susisiekimo ministras ir paantrina, esą reikalavimas važiuoti vorele – dingsta. Tiesa, tik važiuoti dviračiais skirtose vietose. Susisiekimo ministras priduria, esą pokyčių keliuose bus ir daugiau. Numatoma tikslinti devynis kelių eismo taisyklių punktus. Vienas svarbiausių važiavimai A juosta.
„A, ir A+. A juosta bus skiriama tik viešąjam transportui, ir kelio savininkas galės naudoti atskirus, tik viešąjam transportui skirtus šviesoforus. Kurie leis tik viešąjam transportui suteikti prioritetą“, – sako M. Skuodis.
A+ juosta galėtų važiuoti dviračiai, mopedai, lengvųjų keturračių vairuotojai, taip pat automobiliai, skirti neįgaliesiems. Kai kuriais atvejais, jei juostoje būtų horizontalus ženklinimas, važiuoti būti leidžiama ir taksi automobiliams, elektromobiliams, motociklams, automobiliams su keturiais ar daugiau keleivių (4+). Atsiras ir savoka – koridorius specialiąjam transportui.
„Tai visos dešinės juostos traukiasi į dešinę pusę, o kairinė eismo juosta traukiasi į kairę pusę, ir taip, ir darosi vadinamasis avarinis koridorius. Kairinė juosta traukiasi į kairę pusę“, – teigia D. Bialas.
Dar viena naujovė – draudimas važiuoti paspirtukams kai kuriose gatvėse, atsiras ir naujas tai žymintis kelio ženklas. Jis atsiras ten kur yra intensyvus pėsčiųjų eismas, ar kur eismo sąlygos to reikalaus. Tarp pokyčių ir dar vienas punktas – nebus galima parkuotis ant išvažiaviomo iš kiemo ir kelio sankirtos. Jeigu šiems pakeitimams rytoj pritars Vyriausybė, didžioji dalis pasikeitimų įsigalios nuo kitų metų sausio pirmosios, kita dalis, kuriai reikia didesnio pasiruošimo – naujų šviesoforų, kelio ženklų įrengimo – įsigalios kitąmet birželį.
