Sujudimas ir mūsų Seime – čia prasideda NATO parlamentinės asamblėjos sesija, kurią dėl karo Ukrainoje staigiai teko perkelti iš Kyjivo į Vilnių.
Šiuo metu Londone gyvenantis vienas garsiausių Kremliaus kritikų Michailas Chodorkovskis atvykęs į Trakų rajone vykstantį kasmetinį Vilniaus Rusijos forumą kalba tiesiai šviesiai – Putinui liko nedaug.
„Kada Putinas praras valdžią, o aš esu tikras, liko laukti ne tiek ir daug, nes užpuolęs Ukrainą jis padarė dramatišką klaidą. Kai jis praras savo valdžią, Rusijos jau niekas neokupuos“, – sako M. Chodorkovskis.
Chodorkovskis turi omenyje kitų Putino režimo veikėjų okupaciją. Jis skaičiuoja, kad iš maždaug 300 tūkstančių į kitas šalis išvykusių rusų apie 100 tūkstančių yra režimo oponentai, o aktyvių opozicionierių yra kelios dešimtys tūkstančių. Ir Chodorkovskio teigimu, būtent jie su Vakarų pagalba gali pasistengti, kad Rusija persitvarkytų ir neatsirastų naujų putinų kitomis pavardėmis.
„Tai būtų sprendimas iš naujo steigti Rusiją, pradedant nuo regionų. Rusija neturėtų turėti prezidento. Rusijai reikia parlamento ir šalis turi tapti tikra federacija. O federalinis centras turi tik atstovauti regionams“, – teigia M. Chodorkovskis.
Chodorkovskis nesiryžta spėlioti kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje. Tik tvirtai sako, kad su Putinu tartis nebegalima – tai vestų į naują karą.
„Diskutavome apie tai, kokios Rusijos mes norime ir kaip to pasiekti. Išsiskiria nuomonės ar mes galime tikėtis demokratinės Rusijos, išsiskiria nuomonės kada mes jos galime tikėtis. Galiu duoti tik vieną pažadą, kad tiek mes, kiek nuo mūsų priklauso Europoje, NATO ir kitur, girdime tą patį ir iš atstovo, kad sieksime, kad to režimo dienos būtų trumpesnės“, – kalba užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Italų žiniasklaida jau skelbia, kad britų premjeras Johnsonas turi minčių burti naują valstybių aljansą, kuris į Rusijos keliamą grėsmę žiūri rimčiau, nei, pavyzdžiui, Berlynas ar Paryžius. Anot žiniasklaidos, britai norėtų į aljansą įtraukti Ukrainą, Lenkiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą. Vėliau, galbūt ir Turkiją.
„Nematėm jokio konkretaus pasiūlymo, neįsivaizduoju, kas tai gali būti, koks jo turinys ir kiek tai yra tikra ir rimta“, – sako G. Landsbergis.
Bet G. Landsbergiui atrodo geriau stiprinti NATO.
„Spręsti tas dilemas su kuriomis susiduriame, kaip kad Turkijos veto plėtrai, neuždaryti durų, nepaneigti Ukrainos ir kitų valstybių galimybės įstoti į NATO“, – kalba G. Landsbergis.
O Ukrainos suartėjimą su NATO rodo ir šiandien Vilniuje prasidėjusi NATO parlamentinė asamblėja. Seime – sujudimas: atvyko ne tik beveik 300 parlamentarų iš 30-ies NATO šalių, bet ir maždaug 100 atstovų iš 30-ies valstybių partnerių. Tarp jų ir Ukrainos.
„Aš pavadinčiau šitą sesiją Kijyvo–Vilniaus sesija, todėl, kad dėl Rusijos pradėto žiauraus karo ji vyksta čia“, – tikina Seimo delegacijos pirmininkas Audronius Ažubalis.
Šią asamblėją sudaro NATO šalių parlamentarai. Anot A. Ažubalio, per kelias dienas Vilniuje būtina išaiškinti vakarų partneriams kokią grėsmę kelia Putino režimas.
„Ir jeigu mes norime vieną kartą išspręsti šitą reikalą, tai sąjungininkai turi padaryti paprastą dalyką – ieškoti priemonių, kaip deputinizuoti Rusiją“, – sako A. Ažubalis.
„Nemanau, kad dabar metas kalbėti apie tai, kaip padėti Putinui išsaugoti veidą. Manau laikas atkreipti dėmesį į jo nusikaltimus prieš suverenią kaimyninę tautą“, – teigia NATO parlamentinės asamblėjos prezidentas Gerald E. Connolly.
Lietuvos tikslas šioje asamblėjoje – įtikinti partnerius pasiųsti daugiau karių ir ginkluotės į aljanso rytinį flangą, taip pat ir Lietuvą, bei įsipareigoti remti Ukrainą iki jos pergalės prieš Rusiją.
