Didesnei regionų finansinei nepriklausomybei pritaria ir prezidentas, sušaukęs Regionų forumą. Ekspertai vardija, kokius mokesčius centrinė valdžia galėtų perleisti savivaldai, visgi perspėja – kur daugiau pinigų, ten daugiau ir pagundų juos įsisavinti visai ne gyventojų reikmėms.
Septinto pagal dydį – Marijampolės – miesto biudžetas šiemet siekia maždaug 60 milijonų eurų. Tačiau, pasak mero, pritraukti investicijas ar skirti pinigus toms sritims, kurioms labiausiai reikėtų, trukdo centrinė valdžia.
„Apribojimai ir konkretūs nurodymai, kur kokie pinigai turi būti panaudoti, kiekvieną dieną slegia vis labiau“, – sako Marijampolės meras Povilas Isoda.
Meras piktinasi – kaip paskirstyti lėšas, geriausiai žino vietos valdininkai. Tačiau jie turi vykdyti iš anksto sudarytus Seimo ir Vyriausybės planus:
„Jeigu mes sukuriam naujų 100 ar 200 darbo vietų, manau, kad socialines problemas sprendžia iš esmės. Bet, pagal tvarką, nustatytą iš aukščiau, mes negalim panaudoti tų pinigų kelio statybai, nes galim panaudoti tik siaurai socialinei sričiai, nors socialinės problemos būtų sprendžiamos.“
Tartis, kaip sumažinti regionų finansinę priklausomybę nuo Vilniuje esančios valdžios, merus į Regionų forumą susikvietė pats prezidentas.
„Aš netikiu tokia politika, kuria regionų skirtumus, atotrūkį ir kitas problemas sprendžia centrinė valdžia, o savivaldybės tik stebi šitą procesą“, – pasakoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Merai pabrėžia, kad 60 savivaldybių pačios savarankiškai susirinkti pajamų beveik negali. Europines dotacijas bei gyventojų pajamų mokesčius skirsto centrinė valdžia, o kitos pajamos esą – tik katino ašaros.
„Savivaldos biudžetų bent 80 proc. sudaro pajamos iš GPM, o tai nėra mūsų dispozicijoj įtakoti skaičius. Mokesčiai, kuriuos administruojam, yra trys – Žemės, Žemės nuomos ir NT – sudaro tikrai labai neženklią mūsų pajamų dalį“, – teigia Savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Apie tai, kad Lietuvos savivaldybės pernelyg priklausomos nuo centrinės valdžios, patvirtino ir įstaigos „Kurk Lietuvai“ tyrimas. Pagal šį rodiklį esame žemiau Europos Sąjungos vidurkio. Be to, savivaldybėms įstatymai beveik neleidžia imti paskolų, net jeigu tai atsipirktų.
„Net 70 proc. jų susiduria su skolinimosi sunkumais, kas stabdo vietos plėtrą. Čia imtis pokyčių yra būtina“, – kalbėjo „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Dovilė Sujetaitė.
O, pavyzdžiui, vasaros sostine kasmet save tituluojanti Palanga šiemet gal net nesurinks planuoto maždaug 30-ies milijonų eurų biudžeto. Tad pinigai iš kitų šaltinių esą praverstų.
„Nesurenkam GPM, nėra surinkta. Tai atsilieps ir metų gale. Dėl pandemijos, kitų dalykų yra atsilikimas apie 100 tūkst. eurų. Tai nėra didelė suma“, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Kurortų merai tikina, kad daugiau savarankiškų pajamų duotų naudos vietos gyventojams.
„Pradedant švietimu, baigiant infrastruktūra kelių, gatvių ir pan. Savivaldai tikrai reikia prisidėti tiek prie europinių projektų savo dalimi daug didesne, tiek prie kitų projektų“, – pasakoja Švenčionių meras Rimantas Klipčius.
Partijų lyderiai šiandien pasirašė ir memorandumą dėl savivaldybių savarankiškumo. Tiesa, konkrečių skaičių jame nėra. Pati savivaldybių asociacija Seimui siūlys keisti Fiskalinės sutarties bei Biudžeto sandaros įstatymus.
„Kalbant apie mokestinę bazę, mums reikia galvoti apie savarankiškas savivaldybių pajamas, apie mokesčius, kuriuos jos galėtų administruoti pačios. Nes dabar yra tik pora ir jie procentiškai sudaro labai mažą dalį“, – teigia vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.
Savivaldybių indeksus kasmet sudarančio Laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė sako, kad savivaldoms būtų galima perleisti bent porą iš gyventojų renkamų mokesčių.
„Dalį sumokėto įmonių pelno mokesčio palikti savivaldybėms ar savivaldybėms skirti dalį mokesčių kaip NT mokestis. Todėl, kad savivaldybės rūpinasi infrastruktūra NT – tvarko kelius ir pan. Tai logiška, kad mokestis būtų siejamas su infrastruktūra“, – kalbėjo analitikė Ieva Valeškaitė.
Visgi yra ir rizikų. Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, savivalda mūsų šalyje yra viena labiausiai korupcijos paveiktų sričių, kas penktas savivaldos administracijos darbuotojas susijęs giminystės ryšiais.
„Visa tai atveria didžiules korupcijos rizikas, kad tiek pinigai gali būti naudojami neskaidriai. Savivaldybės vis dar naudoja tokius instrumentus kaip vidaus sandorius, kai perka prekes ar paslaugas iš sau priklausančių įmonių“, – sako I. Valeškaitė.
Net pusę ikiteisminių tyrimų STT savivaldose pradeda dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų.
