Viena didžiausių medžiotojus draudžiančių dradimo bendrovių sako, kad dėl tokių nelaimių per metus kreipiasi vos vienas kitas apsidraudęs medžiotojas. Patys medžiotojai tikina, kad pensininkams papildomas mokestis gali tapti nepakeliama našta ir valdžios ketinimą vadina bandymu nuodyti jų gyvenimą.
Vilnietis Gytis Misiukevičius ruošiasi į medžioklę – apsirengia specialius maskuojančius rūbus, o tada jau kraunasi būtiniausius daiktus – ginklą, kulkas, žiūronus ir peilį.
„Peilis, medžioklėje reikalingas nusipjauti šakelę, jei maišo, išsipjauti stovą šautuvui, ar jei reikėtų, pribaigti žvėrį“, – kalba Gytis.
Atvykęs į medžioklės plotus susireguliuoja žiūronus ir susideda šovinius į ginklą.
„Mano ginklas yra galingo kalibro – 300 Winchester Magnum“, – aiškina Gytis.
Vyras medžioja jau 30 metų. Pasakoja, kad medžiokle susidomėjo jau nuo pat vaikystės. Šaudyti išmokė tėvas karininkas. Dabar vyras – įgudęs profesionalas, tačiau ne visada sekėsi taip gerai. Gytis dalijasi jaunystės patirtimi.
„Nuvažiuoju, atsisėdu į bokštą – 100 kokių metrų, išeina šernai, nusitaikiau, paukšt ir visi pabėga. Nepavyko“, – pasakoja Gytis.
Tačiau medžioklėje, nors ir labai retai, nutinka nelaimingų atsitikimų, kai kulka kliudo žmogų, augintinį ar svetimą turtą. Vyriausybė dėl tokių atvejų siūlo įvesti visiems medžiotojams privalomą civilinį draudimą. Paklaustas, ką mano apie naujovę, medžiotojas Gytis, kuris taip pat priklauso ir kelioms medžiotojų sąjungoms, sako, kad dar vienas papildomas mokestis daugeliui medžiotojų gali būti neįkandamas.
„Yra minusai. Pirmas dalykas – kaina, ypač kaimo žmonėms. Kas turi pinigų – galim sau leisti draustis, bet kaina, mano būrelyje yra žmonių, kurie ir taip sunkiai sugeba sumokėti nario mokestį, ar dar kažko reikia, tai daugiau žmogus eina dirbti. Jei jam dar kažkiek reikės mokėti, tai gali būti keblus klausimas“, – teigia Gytis.
Šiam medžiotojui antrina ir Medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas. Sako, susimokėti kad ir keliasdešimt eurų už draudimą, pensininkams gali būti sudėtinga. O dauguma medžiotojų – būtent pensininkai, kuriems medžioklė, anot pašnekovo, gyvenimo dalis.
„Ateina ne tik į mišką mėsos parsinešt, bet pabendraut ir pabūt ir tai jo gyvenimo dalis. Jei jis to dėl to negalės daryt, tai bus labai liūdna, jaučiasi daug iš valdžios toks dabartinės, kad kažkaip panuodyt medžiotojų gyvenimą. Iš principo draudimas geras dalykas, bet dar reik pagalvot ir jis ankstyvas pas mus, reik iš pradžių pensijas pakelt žmonėms“, – tikina medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitekūnas.
Visgi Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad medžioklė – pavojingas užsiėmimas, tad draudimą palaiko.
„Draudžiamės ir nuo nelaimingų įvykių eisme, tai medžioklė irgi yra pavojingas užsiėmimas, tai visiems būtų ramiau, jei medžiotojai apsidraustų. Šiandien draudikai gali pasiūlyti tokį draudimą už 10–20 eurų per metus“, – sako S. Gentvilas.
Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių medžiotojų. Vienoje pagrindinių medžiotojus draudžiančių brokerių bendrovių yra apsidraudę maždaug 5 tūkst. Draudimas medžiotojams kainuoja – 25 eurus per metus.
Anot bendrovės pardavimų direktoriaus, per metus jų apdraustiems medžiotojams nutinka vidutiniškai nuo 3 iki 5 draudžiamųjų įvykių. Draudimas dengia išlaidas jei medžiotojas netyčia sužalojo žmogų, kliudė jo augintinį ar bet kokį kitą turtą.
„Pavyzdys, medžioklės metu sužalojo medžiotojas kitą medžiotoją, jį reikia gydyti, ne duok dieve tapo neįgalus, reikia šeimą išlaikyti, gydyti. Tai čia didelės išlaidos. O dar jei prasideda teisminiai ginčai su tuo nukentėjusiuoju – advokato išlaidos, tai daug tų rizikų dengia“, – teigia „Colemont“ pardavimų direktorius Raimondas Kundra.
Medžiotojams kol kas nežino kaip veiktų naujasis draudimas, kokie įvykiai būtų nedraudiminiai. Dėl to Vyriausybė spręs ateinančią savaitę.
