„Tai turbūt nuobodu, bet vis tiek būtų verta prisiminti, kad visus praėjusius metus Vyriausybė neturėjo ir nedrįstu spėlioti ar turės galimybę ramiam, ar lėtam kūrybiniam laikui“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Šimonytė turi omenyje pandemiją ir vėliau prasidėjusią Lukašenkos nelegalių migrantų krizes. Premjerė giriasi, kad net ir tai neišmušė ministrų iš vėžių – viskas vyko daugiau ar mažiau pagal planą.
„Daug dalykų post factum atrodytų, kad būtum padaręs ir greičiau, ir geriau, ir galbūt išmintingiau, bet aš nematau labai didelės vertės sėdėti ir kontempliuoti tai, ko negali pakeisti. Reikia išmokti ateičiai kai kuriuos dalykus“, – teigia I. Šimonytė.
Ataskaitoje Vyriausybė giriasi suvaldžiusi pandemiją ir migrantų krizę, demonstravusi rūpestį pažeidžiamomis socialinėmis grupėmis. Nurodo kūrusi aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, atsakingai valdžiusi finansus. Pasigyrė ir žingsniais, kurie turėtų padėti atkurti pasitikėjimą teisingumo sistema. Premjerė sako, kad pradėtos ir kai kurios svarbiausios reformos – švietimo bei inovacijų.
„Kitos dvi esminės reformos, viešojo valdymo, apimant ir valstybės tarnybą, o taip pat ir ilgalaikės slaugos ir priežiūros, o taip pat ir sveikatos priežiūros įstaigų tinklo, parengiamieji darbai praėjusiais metais buvo atlikti“, – sako I. Šimonytė.
„Aš išskirčiau vieną dalyką, kad mažai dirbo ministrai, nes jeigu būtų dirbę, neduok dieve, dar daugiau ,tai daug daugiau nesąmonių būtų buvę, tai čia didžiausias, ko gero, pliusas“, – kalba Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
Dalis opozicijos pripažįsta, kad nelegalų krizė buvo suvaldyta, kad ir įsikišus Angelai Merkel, nors pirmą mėnesį valstybė buvo tarytum ištikta šoko – priiminėjo kiekvieną žengiantį per sieną.
„Pati ataskaita, procentaliai, greičiausiai užima 40 proc. Visa kita yra situacijos apžvalga be vertinimo, arba suplanuoti darbai ateičiai“, – sako Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
„Aš matau didžiulį trūkumą Finansų ministerijoje lyderystės požiūriu, dėl augančios infliacijos, jeigu Lietuva buvo su žemiausia infliacija euro zonos, ES valstybių tarpe, tai dabar mes esame lyderiai ES, ne tik euro zonos šalių tarpe“, – teigia „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Algirdas Butkevičius.
„Dabar paimkit tą pačią Armonaitę, skirta 300 milijonų kovoti su covidu, sutarčių pasirašyta tik už 3 milijonus, 1 procentas, prie Skvernelio kaldavo kodėl nėra aktyvūs, kodėl nėra darbo, projektų net“, – kalba R. Žemaitaitis.
Vis tik Šimonytės atsiskaitymas Seime nelabai kam pasirodė įdomus. Iš valdančiųjų salėje buvo vos vienas kitas parlamentaras, tuščios kėdės matėsi ir opozicijos flange. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis apskritai net nepasirodė Seime.
„Tai kiek balų opozicijai duotumėte, ir ar iš viso mes turime tą opoziciją?“, – klausia Seimo narys Valdemaras Valkiūnas.
„Jūsų vieno užtenka 100 balų“, – atsako I. Šimonytė.
Todėl įvarčius į savos Vyriausybės vartus beliko mušti patiems valdantiesiems.
„Ar jau galime kalbėti, kad vertybinė politika ir laikysena ne tik turi savo kainą, bet ji ir apsimoka, ir gal galima kalbėti apie tam tikrus dividendus, gal Ekonomikos ministrė galėtų patikslinti ir informuoti, kaip sekasi amortizuoti tuos iššūkius?“, – sako konservatorius Mindaugas Lingė.
Bet Armonaitė atsakė tik abstrakčiomis frazėmis – konkrečių rezultatų nėra, arba ji jų tiesiog neįvardijo.
„Inovacijų agentūra jau dirba ties šitomis proveržio sritimis. Jūs teisus, viskas iš esmės susiję ir svarbiausia, kad tą galimybių langą sugebėtume išnaudoti“, – teigia A. Armonaitė.
Vis tik dėl vertybinės politikos rezultatų konkretesnis buvo Susisiekimo ministras.
„Uosto krovos kritimas gali būti apie 30 procentų, geležinkelių jau dabar krova krenta apie 50 procentų ir tai yra skaičiai, kurių, turbūt, šitas sektorius, nuo nepriklausomybės atkūrimo nėra matęs“, – teigia Susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Šiemet, anot Šimonytės, Vyriausybė didesnį dėmesį Vyriausybė skirs krašto gynybai ir nepriklausomybei nuo energetikos išteklių iš Rytų didinimui.
