Pokalbis su R. Laužiku – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Turbūt jau ne viena šeima ar šeimininkė dairosi parduotuvėse, ką nusipirkti ir padėti ant Kūčių stalo. Kurie patiekalai yra jau nuo senų laikų?
Kai kalbame apie Kūčių valgius, turėtume padalinti juos į kelias grupes arba kelis rinkinius, ir kai kurie iš jų yra tikrai labai seni. Be abejo, toks valgis kaip kūčia, kuris davė pavadinimą pačiai šventei, tai yra valgis, pagamintas iš virtų kviečių, virtų žirnių, medaus.
Aišku, vėlesniais laikais žmonės sugalvojo įvairių būdų, kaip jį pagardinti – aguonos, džiovinti vaisiai, perlinės kruopos vietoje kviečių grūdų ir panašiai. Bet tai vienas iš valgių, kuris visada būdavo ant stalų.
Kitas, aišku, yra kūčiukai. Žinoma, jeigu mes kalbame apie tas katalikiškas Kūčias. Jeigu mes kalbėsime apie protestantų Kūčias, mes vėl rasime kitokių įdomių patiekalų.
Toliau yra tie, kuriuos matyti savo šeimoje esame įpratę. Iš senesnių laikų, visada būdavo barščiai, būdavo daug žuvies patiekalų, nes vis dėlto pasninkas.
Ar galima manyti, kad Kūčių patiekalai turi kažkokią reikšmę?
Šiais laikais mes labai akcentuojame tuos 12 patiekalų. Jeigu persikelsime ir 100 metų į praeitį, tai žmonių ar šeimų, kurie galėjo sau leisti 12 patiekalų, buvo labai nedaug. Ši idėja yra pakankamai nauja.
O šiaip Kūčios yra susijusios su visokiais burtais ir panašiais dalykais, bet tai būdavo daugiau žaidimas nei tikras manymas, kad kažkas turėtų dėl to keistis. Turime nepamiršti, kad Kūčios ir Kalėdos yra krikščioniškos šventės.
Ką būtina dėti ant stalo Kalėdų dieną?
Jeigu tradiciškai – mėsos ir daug. O tada jau priklausydavo nuo namų turtingumo. Jeigu gali sau leisti keptą žąsį arba keptą kalakutą, tai būdavo ant stalo, jei gali sau leisti keptą paršelį, būdavo keptas paršelis. Jeigu ne, tai kiaulės kumpis, šaltiena, kraujiniai vėdarai – tie dalykai, kurie buvo siejami su mėsa, gausa, riebumu, nes nuo Kalėdų prasidėdavo toks laikotarpis, kurį vadindavo „mėsėdu“.
Tai toks laikotarpis, kai yra persivalgoma, kai yra gausu, riebu, mėsa, švenčiama, dūkstama ir šėliojama.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
