Aukščiausi šalies vadovai prieš kelis metus atidarinėjo milžiniškas gamyklas Laisvojoje ekonominėje zonoje pakaunėje.
Verslo įmonės kasmet didina pajėgumus, nors dalis darbo vietų automatizuotos, verslininkai skaičiuoja, kad per artimiausius metus įdarbintų dar ir apie 1000 kvalifikuotų specialistų.
„Pačios gamybos linijos nieko negamina, jas reikia užprogramuoti, užtikrinti sklandų jų veikimą, užtikrinti reikalingą jų efektyvumą ir tam reikalingas kvalifikuotas personalas, turintis inžinerinį išsilavinimą“, – sako „Hella Lithuania“ žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Jurgita Macijauskienė.
Tik ar bus iš ko rinktis? Štai bendrovė „Hella“ pakaunėje įgyvendina dar tik antrąjį plėtros etapą, o įmonės atstovai sako jau dabar stebi didelį elektronikos inžinierių trūkumą.
„Lietuvos rinkoje jaučiame labai didelį stygių kvalifikuotų kokybės specialistų ir žinoma aukštos kvalifikacijos inžinierių, galinčių dirbti su kompleksinėmis technologijomis“, – pasakoja J. Macijauskienė.
Deja, inžinerijos mokslus besirenkančių studentų skaičius krenta drastiškai – per pastaruosius ketverius metus sumažėjo beveik tris kartus. Kasmet šios krypties studijose lieka net keli šimtai laisvų valstybės finansuojamų vietų.
„Per visą Lietuvą lieka 300-400 tų vadinamų krepšelių, neužpildytų vietų inžinerinėse studijose. Mano, kad sudėtingiau studijuot, sudėtingiau pasirinktus egzaminus laikyt – fiziką, matematiką reikia, IT mokslus reikia“, – teigia KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas Algimantas Valinevičius.
Štai elektronikos inžinerijos studijas Kaune šiais mokslo metais pasirinko vos pusantro šimto jaunuolių. Merginų yra vienetai. Nors aukštosios mokyklos sako turinčios ir modernias laboratorijas, ir kvalifikuotus dėstytojus, privilioti būsimus inžinierius itin sunku.
„Yra pasirengus savo materialinę bazę tikrai gausesniam stojančiųjų skaičiui, ir mes tą skaičių turėjom, bet keitėsi reikalavimai, keitėsi demografinė situacija Lietuvoje ir tas stojančiųjų skaičius į inžinerinės krypties, studijas, jos ne tokios populiarios, ir jis yra sumažėjęs“, – kalbėjo Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas.
Inžinerijos specialistų paklausa jau dabar pasiūlą viršija beveik 5 kartus. Ir kaip sako dešimt procentų inžinierių turinčios Skandinavijos elektronikos paslaugų gamybos įmonės „Kitron“ vadovas – ateityje poreikis tik augs.
„Tai kas vyksta pasaulyje su technologijomis, kurios supa aplinkui labai smarkiai mus, kurios realiai įtakoja mūsų gyvenseną, mūsų įpročius, tai vienareikšmiškai viena potencialiausių ir perspektyviausių specialybių“, – sako „Kitron“ direktorius Mindaugas Šeštokas.
Tad susivieniję mokslo ir verslo atstovai pradeda elektronikos inžinerijos specialybės populiarinimo kampaniją „Ateitis elektronikams“ – atvers gamyklų duris, rengs interaktyvius žaidimus, mokymus ir bandys paneigti stereotipus.
„Yra nemažai stereotipų, jog tas darbas yra nešvarus, tepaluotas, o juk šiuolaikinės gamyklos, net ir dirbant salėje, primena laboratorijas ir medicinos aukščiausius į įstaigų standartus. O didžioji dalis darbo elektronikos inžinieriams tenka prie stalų tokioj pačioj darbinėj ofisinėj biuro aplinkoj“, – pasakoja „Kaunas in“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.
Kauniečiai kelia ambicingą tikslą- per dvejus metus padvigubinti elektronikos inžinerijos studentų skaičių.
