Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Pastarosiomis savaitėmis iš valdžios vis girdime tvirtą pažadą: nebijokite, rašykitės sutartis su elektros tiekėjais, gyvenkite ramiai, vartokite elektrą įprastai, nes duosime milijardą ir viskas bus gerai.
„Bus kompensuojamos kainos, nepriklausomai nuo to, ar jūs užsifiksuosite 40 centų ar 44 centus. Vis vien, faktinė vartotojo mokama kaina bus tie patys 28 centai. Čia tik bus klausimas, kiek valstybei reikės išleisti kompensacijoms“, – tikino premjerė Ingrida Šimonytė.
Tačiau tokios premjerės ir energetikos ministro Dainiaus Kreivio kalbos kelia šiurpą oponentams, kurie šventai įsitikinę, kad tokiu būdu valdžia rūpinasi ne rinkėjais, o elektros tiekėjais.
„Nėra jokio skirtumo, ar iš biudžeto paims, ar tiesiai iš kišenės. Čia yra mūsų dvi piniginės. Tai čia yra milijardinės sumos, kurios bus sumokėtos energijos tiekėjams – tiek nepriklausomiems, tiek didmeninės energijos“, – kalbėjo Seimo narys Gintautas Paluckas.
Elektros tiekėjams trinti iš džiaugsmo rankomis pagrindo tikrai yra, nes kad ir kokias kainas jie vartotojams nustatytų – apmokėjimo čekį su garantuotais pinigais jie įteiks ne tik žmonėms, bet ir valstybės biudžetui.
„Situacija dabar gaunasi tokia, kad tarp nepriklausomų tiekėjų, spekuliantų yra kartelinis susitarimas, kuris tyčia neleidžia tos kainos. Arba ta kaina tik keliais centais skiriasi vieni nuo kitų. Bet iš tikrųjų, kam jiems stengtis, kai valstybė pati sudaro tokias sąlygas?“, – klausimą iškėlė Seimo narys Valius Ąžuolas.
Tuo tarpu Lietuvos gyventojai jau suka galvas, ką reikės daryti, kai valdžiai užsukus kompensacinius kranelius, reikės mokėti pilną elektros kainą. Štai, vilnietė Lina Christoforovienė prieš keletą dienų suraitė parašą ant sutarties su nepriklausomu elektros tiekėju, bet dabar, matydama gana sumažėjusią kainą biržoje, gailisi ir galvoja apie sutarties nutraukimą.
„Pasirašiau sutartį 7 metams, tai reikia dar tiek nugyventi. 1 kilovatvalandė – 38 centai, tai 7 metams – pakankamai daug. O kiti tiekėjai siūlė 48-54 centus“, – sakė moteris.
Linos namas šildomas elektra. Kita namo infrastruktūra irgi imli elektrai. Todėl moteris galvoja, kad per 7 metus permokės labai daug pinigų. Vien už dabartinį naujai pasiūlytą 38 centų už kilovatvalandę tarifą vilnietės laukia apie 350 eurų siekiančios sąskaitos. 250 eurų teks mokėti iš savo kišenės, o 100 eurų elektros tiekėjui pridės valstybė.
„Vidutiniškai paėmus, tai būtų kokie 800 kilovatvalandžių per mėnesį. Kai artėja šaltas sezonas, tai bus dar daugiau, nes namas gyvas vien elektra“, – skaičiavo Lina.
„Tas garantinis net su padidinta kaina yra pigesnis, negu siūlo nepriklausomi tiekėjai. Ar jie žada leisti kainą? Jie tikrai nežada tos kainos leisti. Nes jie toliau žino, kad galės žmonėms grasinti, bauginti, kad jie turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Išeiti iš elektros tiekėjų ir nutraukti ilgalaikes sutartis nebus taip paprasta. Reikės mokėti baudas, grąžinti suteiktas nuolaidas – visai kaip išsimokėtinai pasiėmus naują brangų telefoną su akcija ir panorėjus nutraukti sutartį.
„Pagal įstatymą, vartotojas gali išeiti iš nepriklausomo tiekėjo, nutraukti sutartį ,sumokėti tam tikrą baudą, tačiau ta bauda, jeigu jau kainos labai kristų, tikrai bus labai simbolinė“, – aiškino I. Šimonytė.
Nerimo dėl elektros tiekėjo brukamų brangių planų ir mažesnės kainos pasirinkimo esą dabar nebūtų, jei ne daugelio Lietuvos piliečių keiksnojama liberalizacija. Nes tada būtų svertų valstybei kištis į elektros kainų reguliavimą vartotojo naudai.
„Anksčiau visa energetikos sistema buvo reguliuojama. Yra sąnaudos ir plius 5 procentų pelno marža, ir atitinkamai, jeigu elektros energijos įsigijimo sąnaudos mažėja, tai uždedi tik tuos 5 procentus ir perparduodi vartotojams. Tai dabar, kai mes viską liberalizavome ir paleidome, šita sistema yra sukurta uždirbti pelnus. Todėl pati valstybė, atsisakiusi visų instrumentų, šiandien negali nieko padaryti“, – kalbėjo G. Paluckas.
O dabartinė kainų realybė ir ateitis – nekokia. Nors elektros kainos biržose per pastaruosius kelis mėnesius sumažėjo kone 3 kartus – nuo 55 iki maždaug 20 centų už kilovatvalandę, – tačiau netrukus Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtins apie 60 centų už kilovatvalandę tarifą.
„Taip, rinkos kaina krenta, tačiau nuo tokių lygių, kurie yra labai toli nuo reguliuojamos kainos. Nes reguliuojama kaina šiuo metu yra 24 centai, rinkos kaina buvo apie 60 centų. Tokia kaina buvo prognozuojama pirmam ateinančių metų pusmečiui. Tai dabar ji bus šiek tiek mažesnė – apie 50-60 centų. Tai tie pasiūlymai, kurie yra teikiami, kurie siūlo fiksuoti kainą, tikrai nesiūlo fiksuoti kainų aukštesnių, nei tai, kas yra daugiau ar mažiau prognozuojama rinkos kaina“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasirodo, elektros kainą nustato baimės ir prognozės dėl galimo išteklių deficito. O kadangi prognozės nieko gero nežada, o jei prognozės nežada, tai ir kaina negali būti patvirtinta maža.
„Kaip atrodys kainos antrą pusmetį, pasakyti yra sudėtinga. Prisiminkime, kodėl kainų šuolis buvo šį rudenį. Buvo daug spekuliacijų apie tai, kaip Europa užsipildys saugyklas dujomis. Ateis kitų metų trečias ketvirtis – aš bijau, kad ta spekuliacija gali vėl atsinaujinti ir tos kainos rinkoje nebūtinai judės tik žemyn. Jos gali pradėti judėti vėl aukštyn ir tas turės įtakos ir elektros kainai“, – sakė premjerė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
