Nors galutinį sprendimą dėl protesto akcijos savivaldybė žada priimti kitą savaitę, „Šeimų sąjūdis“ pasiruošimo darbų nestabdo. Apie 5 tūkstančiai žmonių rugpjūčio 10 dieną prie Seimo sprogdindami dūminius užtaisus liejo pyktį ant valdžios dėl galimybių paso ir ribojimų nepasiskiepijusiems, nepersirgusiems ir COVID-19 testų neatlikusiems gyventojams. Vakarop apie 200–300 šio mitingo dalyvių patraukė link Seimo, ten sukėlė riaušes.
Rugsėjo 10-ą dieną „Šeimų sąjūdis“ šalia Seimo planuoja rengti kitą protesto akciją pavadinimu „Stop diktatūrai Lietuvoje, Sugrąžinkime Lietuvą tautai, TAIP – Seimo paleidimui“. Dabar policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pareiškė, kad po riaušių prie parlamento organizuoti tokį renginį šalia Seimo nėra gera idėja.
„Policija įsipareigoja ir imsis visų priemonių, kad susirinkimų įstatymų nuostatos visa apimtimi būtų vykdomos preciziškai. Viena iš tų nuostatų yra atstumo laikymasis. Mes matome, kad, nepažeidžiant šitos nuostatos, dideli masiniai renginiai prie Seimo tiesiog fiziškai negalimi dėl to, kad nėra vietos ten. Mes pasisakysime, kad toks renginys, tokie renginiai vyktų kitose Vilniaus miesto vietose“, – tikina policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Policija siūlo „Šeimų sąjūdžiui“ pasižvalgyti į kitas Vilniaus vietas, pavyzdžiui, Vingio parką. „Na, tikėtina, kad tai įprasta mitingų vieta, viename iš Vilniaus parkų“, – priduria jis.
Policija jau dabar ruošiasi rugsėjo 10-ajai.
„Policijos pajėgumų tikrai bus tiek, kiek reikalaus ta situacija. Bus, matyt, priimti sprendimai dėl techninių priemonių įrengimo. Taip, esminių skirtumų bus, kokie tie skirtumai bus, tai yra susiję su tarnybos paslaptimi, bet jūs plika akimi pamatysite tuos skirtumus“, – tikina R. Požėla.
Anot policijos, griežtai laikantis 75 metrų atstumo nuo Seimo reikalavimo, tik automobilių stovėjimo aikštelėje prie Seimo gali vykti dideli, tūkstančius žmonių pritraukiantys mitingai.
„Ar nuo upės, ar nuo kitos pusės – netinka, nes bus pažeidžiamos susirinkimo įstatymo nuostatos. Mes kalbame apie renginius, kur yra tam tikros rizikos. Nekalti renginiai, kuomet renkasi moksleiviai kažką švęsti, paminėti, vienas dalykas, mes kalbame apie protesto renginius“, – aiškina jis.
Policija taip pat pataria valdantiesiems kalbėtis su protestuotojais, tai esą ateityje gali padėti išvengti riaušių. Seimo pirmininkė po susitikimo su generaliniu komisaru žada susitikti su „Šeimų sąjūdžio“ atstovais.
„Deriname susitikimo laiką ir, manau, kad būtų tikslinga tą padaryti iki rugsėjo 10-osios. Labai svarbu, kad tokie renginiai paisytų įstatymų ir netaptų tuo, kas mes matėme rugpjūčio 10-ą dieną, kai neužeina už neapykantos kalbos ribų, kai nenaudojami simboliai, kokių mes matėme rugpjūčio 10 dieną. Tokie renginiai yra demokratinės valstybės vienas iš svarbių elementų“, – kalba Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tiesa, galutinį žodį dėl mitingo rusėjo 10-ąją turi tarti Vilniaus miesto savivaldybė.
„Savivaldybė po paskutinių įvykių ir susirinkimų prie Seimo pasakė, kad visus jau suderintus susirinkimus ir jų leidimus derins iš naujo“, – sako Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas. Galutinis derinimas vyks rugpjūčio 31-ąją. Tiesa, „Šeimų sąjūdžio“ atstovai dar nesulaukę galutinio verdikto, toliau ruošiasi protesto akcijai.
„Mes ruošiamės protestui ir mes ruošiamės pagal patvirtintą derinimą, kuris yra po šiai dienai galiojantis. Kas gali pasikeisti, įvardinkit? Yra suderintas dokumentas, yra suderinta su pačia savivaldybe. Nematau alternatyvų ir priežasčių dėl ko gali būti keičiama vieta, dėl ko gali būti panaikinamas sprendimas“, – kalba „Lietuvos šeimų sąjūdis” vadovas Raimondas Grinevičius.
O A. Bužinskas visa tai ir patikslina: „Tas sprendimas bus, ar išduoti naują leidimą, ar visgi jo neišduoti. Mes matome, kad tam tikra žmonių grupė yra persidengianti, kuri dalyvavo ir praėjusiame susirinkime prie Seimo, ir ketina dalyvauti dabar. Dabar jau organizatoriai iš savo pusės turi įrodyti, kad nepasikartos tas buvęs scenarijus.“
Renatas Požėla po susitikimo su Seimo Pirmininke pridūrė, kad įtariamųjų ratas dėl riaušių organizavimo šalia parlamento plečiasi: „Darbo yra daug, mobilizuota visa Vilniaus VPK organizuotų nusikaltimų tyrimų valdyba, dirba 6 prokurorai, kurie vadovauja, kuruoja šitą tyrimą. Netoli 40 yra, kurie aktyviai mūsų akiratyje, nes pirmą dieną 26 buvo sulaikyti, vėliau 10 ar 12 asmenų buvo sulaikyti.“
Anksčiau generalinė prokuratūra skelbė, kad įtarimų sulaukė 31 asmuo. Byloje taip pat yra 21 nukentėjusysis. Dalyvavimas riaušėse baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Jei dar buvo pasipriešinta pareigūnams, laisvės atėmimu iki šešerių metų.
