Apie vieną iš aštuonių savo kurtų, Čedasų bažnyčią, pasakoja trylika metų už grotų praleidęs ir jau po savaitės iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į laisvę išeisiantis Vytautas. Jo kurtų Rainių koplyčios, Rumšiškių bažnyčios, Kauno arkikatedros, stačiatikių cerkvės viduje ne tik altorius, bet ir meno kūriniai, varpai – viskas kaip ir realiame gyvenime. Vytauto kurtos bažnyčios beveik niekuo nesiskiria nuo esančių tikrovėje.
Ir ne tik bažnyčios. Rumšiškių kunigo namas taip pat patraukė Vytauto dėmesį. Visi nuteistojo kūriniai – mediniai, šiek tiek detalių iš kartono.
„Medžiaga yra ir eglė, ir drebulė, ir liepa. – Ir popierius? – Ir popierius presuotas. Turi būti medis sausas, jeigu drėgnesnis, tuoj susitraukia, palieka tarpai, plyšiai“, – pasakoja nuteistasis Vytautas Januškevičius.
Kruopštus darbas atima daugiau laiko. Juolab prie bažnyčios kūrimo vyras prisėda dažniausiai tik savaitgalį, turėdamas laisvesnio laiko nuo darbo laisvės vietų atėmimo ligoninėje. Tad, pavyzdžiui, Čedasų bažnyčia kurta apie penkis mėnesius.
„Laiko nebuvo… Darbas namai, darbas namai. – O čia? – O čia yra laisvo laiko. Ir laikas eina greitai, o ne ant lovos gulėt“, – tęsia jis.
Vytautas neslepia – bažnyčios jį žavi dėl savitos architektūros, bet atliekantis bausmę už sunkų nusikaltimą vyras prisipažįsta – šventovės gimsta ir dėl kitų priežasčių.
„Gal sakau… Dievas mane pamatys“, – viliasi nuteistasis.
Kiek vyras yra visko sukūręs, net nesuskaičiuoja. Sako, išėjęs į laisvę prie bažnyčių kūrimo sugrįš nebent jau būdamas pensinio amžiaus. Atlikęs bausmę ketina vėl grįžti prie statybų, mat statybininku dirbo ir iki pakliūdamas už grotų, tad ir laiko tokiam menui, sako, neliks.
O kol Vytautas kūrė bažnyčias, Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje bausmę atliekantis Feliksas rankas miklina kurdamas bažnyčios simbolius – iš daržovių dėžių gimė šventųjų paveikslai, klausykla iš kartono – taip pat Felikso darbas.
„Yra iš parduotuvės dėžės, atchodai, nu atliekos. Viskas iš kartono, ir spinta, stalas… Ir lipalo, daugiau nieko nereikia, ir va tokių va žirkliukių. Daugiau nieko nereikia“, – pasakoja nuteistasis Feliksas Šumskas.
Vyras turi ypatingą užduotį – įkalinimo įstaigoje lapkričio pirmąją duris atvers koplytėlę. Tad dauguma bažnyčios simbolių, kuriuos sukūrė nuteistasis, atsidurs koplyčioje.
„Turėsime patalpas, ir bus paveikslai sukabinti, net ir klausykla kunigams ruošiama. Kadangi mes turim atvažiuojančius kunigus, nuteistųjų gyvenimas vyksta taip pat kaip ir laisvėje“, – sako resocializacijos skyriaus viršininkė Daiva Čiurinskienė.
O nuteistasis sako, kad mintis kurti bažnytinius kūrinius jam gimė neatsitiktinai.
„Čia mane turbūt Dievas įstūmė. Jeigu ne Dievas, būčiau jau numiręs turbūt...“, – tikina F. Šumskas.
Keli Felikso darbai iškeliavo į vienus globos namus, kuriuose prižiūrimas jo negalią turintis sūnus. Vieną paveikslą vyras dedikavo kaip tik jam.
