Vėdinimo įrangą gaminančioje įmonėje Šiauliuose dalyje cechų darbas verda kaip prieš karantiną. Produkcija iš čia daugiausia keliaus į užsienio rinkas. Tačiau dalis darbastalių stovi tylūs ir tušti. Vadovas pasakoja, kad įmonė dabar išnaudoja tik pusę savo pajėgumų.
„Pagrindinis tikslas – ne užtikrinti pelningumą, bet užtikrinti piniginius srautus, kad įmonė galėtų tęsti savo veiklą, atsiskaityti su savo tiekėjais, su darbuotojais, mokėti jiems atlyginimus laiku“, – sako įmonės direktorius Aidas Šetikas.
Įmonė kreipėsi ir valdžios pagalbos, jos sulaukė. Visgi girdėdamas kalbas apie valdančiųjų žadamą daugiau kaip šešių milijardų eurų dydžio ekonomikos gaivinimo planą, direktorius skeptiškas.
„Manau, kad tai yra tik skambūs žodžiai, o ne tikras planas“, – pasakoja A. Šetikas.
Skeptiški ir dalis ekonomistų. O skaičiai čia kalba patys už save.
Štai 500 mln. eurų pagalbos verslui planą valdantieji patvirtino dar kovo viduryje. Praėjo jau daugiau kaip du mėnesiai, o iš minėtos sumos, šiandienos duomenimis, įmonių sąskaitas pasiekė vos 5 procentai visų pinigų. Tad, jei tokiais tempais parama skirstoma iki šiol, esą kokia garantija, kad suveiks naujas, dar labiau grandiozinis planas?
„Invegos pavyzdys parodė, kad, nepaisant gerų norų – paremti verslą – valstybės biurokratija nėra pasirengusi apdoroti tokių didelių sumų ir tokių didelių pinigų. Tai klausimas, kas pasikeis su šiuo planu?“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Savo žodį apie Lietuvos pasirengimą suvaldyti finansinę koronaviruso krizę, beje, tarė ir Europos Komisija. Lietuvai ji šiemet prognozuoja didesnį kaip septynių procentų ekonomikos nuosmukį. Savo rekomendacijose ji skelbia, kad apskritai mūsų šalis priemones gaivinti ūkiui pasirinko tinkamai. Tačiau esą rezultatas nebus toks geras, kokio tikimasi.
„Komisijos atlikta kai kurių priemonių įgyvendinimo analizė rodo palyginti nedidelį galimą panaudojimą. Todėl Komisija daro prielaidą, kad Vyriausybės priemonių poveikis viešiesiems finansams gali būti mažesnis negu buvo planuota“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius.
Be to, anot, Komisijos, pandemija gali dar labiau paaštrinti seną Lietuvos skaudulį – socialinę atskirtį.
„Pandemija gali dar labiau padidinti tiek regionų skirtumus, tiek ir pajamų nelygybę. Dėl to Komisija ragina Lietuvą, kaip ir kitas valstybes, labai daug dėmesio skirti būtent labiausiai pažeidžiamoms grupėms“, – sako A. Pranckevičius.
Finansų ministerija aiškina, kad tai ir ketina daryti. Pradinis penkių milijardų eurų planas netruko virsti daugiau kaip šešiais milijardais. Sričių, kur juos išleisti, ne viena ir ne dvi: tai ir investicijos į verslą, inovacijas, klimato kaitą, energetiką, infrastruktūrą. Būtent pastaroji sritis užkliuvo daliai ekonomistų, esą užuot kūrusi ilgalaikį ekonomikos augimo planą valdžia vėl rengiasi investuoti į pastatus.
„Nuosmukį amortizuojame. Bet ar visa tai paliks didesnį augimo potencialą kitiems metams, kitam penkmečiui, dešimtmečiui – labai abejotina. Nes didžioji dalis yra investicijos į infrastruktūrą, atnaujinimas pastatų, tinkavimas, kartais net renovavimas pastatų, kurie buvo visai neseniai renovuoti, vamzdžių keitimas“, – pasakoja ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ministras atremia, kad tikslai – kur kas didesni. O ir betonas betonui nelygus.
„Investicijos į infrastruktūrą nėra betonas. Pvz., naujų klinikinių laboratorijų diegimas ar infrastruktūrinių inžinerinių tinklų privedimas ten, kur gali būti naujos gamyklos“, – teigia ministras Vilius Šapoka.
Šapoka tvirtina, kad pasiskolinti šeši milijardai Lietuvai atsipirks:
„Padaryti postūmį mūsų ekonomikai, kad grąža ekonomikai būtų maksimaliai didelė. Kaip minėjau, analitikai skaičiuoja, kad 1 investuotas euras atneš dviejų eurų grąžą.“
Visgi tikslams įgyvendinti numatytas terminas – net pusantrų metų.
„Plano įgyvendinimas, tikėtina, nusikelia po šios Vyriausybės laikotarpio. Gali būti, kad, atsiradus naujai Vyriausybei, bus nauji prioritetai ir šis planas bus persvarstytas“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Tikslius skaičius, kaip bus skirstoma parama, ministerija žada skelbti po to, kai planą suderins su socialiniais partneriais.
