Visgi Lietuvos kariuomenės vadas tokį grasinimą vadina tiesiog kvailu. O štai Vokietija jau artimiausiomis dienomis į Lietuvą atsiųs dar iki 350 karių.
Rusija į Baltarusjią, esą pratyboms, gabena vis daugiau karių ir technikos. NATO skaičiuoja, kad šiuo metu kaimyninėje Baltarusijoje jau yra apie 30 tūkst karių. Tai kelia nerimą ne tik Ukrainai, bet ir NATO šalims, tarp jų – Lietuvai. Aptarti įtampos mūsų regione į Vilnių atvyko NATO karinio komiteto vadovas Robas Baueris.
Susitikęs su Lietuvos kariuomenės vadovybe, Krašto apsaugos ministru, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais, NATO pareigūnas tvirtina nematantis ženklų, kad Rusijos kariuomenės telkimas Baltarusijoje keltų grėsmę Lietuvai.
„Jei pažiūrėtumėte į Rusijos pajėgų Baltarusijoje pozicijas, tada taip, reikia įvertinti kariniu požiūriu, ar šiuo metu kyla grėsmė Baltijos valstybėms, ypač Lietuvai. Bet, aišku, reikia įvertinti, ar yra ir ketinimas, ar yra ženklų, kad rusai ar baltarusiai ketintų pakenkti Baltijos šalims ir ypač Lietuvai. Iki šiol mes nematome ketinimo, mes nesitikime, kad Rusija rengs ataką prieš NATO valstybę – tiek tiesiogiai, tiek per Baltarusiją“, – teigia NATO karinio komiteto pirmininkas Robas Baueris.
O Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, kalbėdamas Rusijos propagandinei žiniasklaidai, pareiškė, kad Rusijos ir Baltarusijos šią savaitę rengiamos bendros karinės pratybos galėtų būti nukreiptos ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš NATO.
Ar šie mokymai prieš Ukrainą?
„Jei reikės, reiškia bus ir prieš Ukrainą, ir prieš NATO. Jei reikės. Atsakiau į šį klausimą. Du atvejai. Pirmas atvejis – jei kažkas pamėgins daugiau nei bepilotį iš Ukrainos teritorijos“, – sako A. Lukašenka.
Stebėdami Rusijos kariuomenės aktyvumą šalia Ukrainos sienų, NATO, anot Robo Bauerio, dar tiki galimybėmis diplomatiniu keliu spręsti Rusijos ir Vakarų įtampas dėl Ukrainos. O Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad grasinti NATO šalims būtų tiesiog kvaila.
„Vien tai, kad mūsų Lietuvoje yra dislokuotos NATO pajėgos, tiesiogiai grasinti mums šiai minutei būtų neatsakinga, net pasakyčiau – kvaila. Ir iš esmės pakeistų situaciją ne regione, bet bendrai pasaulyje. Nemanau, kad tiesioginės karinės grėsmės dabar būtų arba keltų“ – kalba Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Visgi kariuomenės vadas sako, kad dėl pratybų Baltarusijoje Lietuva padidino kariuomenės parengties lygį. Beje, Kremliaus propagandinėje laidoje Baltarusijos diktatorius neabejojo Sąjungos valstybės pergale prieš Ukrainą, o kartu kliuvo ir Lietuvai.
„Su Lietuva sunki padėtis. – Sunki. – Reikia galvoti, ką daryti, ieškoti kelių, ir kalbėtis su Rusija, kad kainos liktų komfortiškos. – Seniai kalbamės su Rusija. – Lietuva praras viską? – Lietuva gali prisišokinėti. Taškas. – Žinoma, taškas, tiesiog girdžiu, kaip prasideda žmonių kritimas Lietuvoje nuo išgyvenimo. – jie be reikalo tai sumanė. Jokia Amerika, jokia Europa jiems nepadės. – Bet jie pirmiausia prieš Kiniją išstojo. – Ne jie, jūs gi žinote, kas juos tam pastūmėjo. Jiems to reikėjo? Nereikėjo.“, – kalba A. Lukašenka.
Režimo lyderis pripažįsta, kad šalis susidūrė su kalio trašų eksporto problemomis, kuomet Lietuva įvedė draudimą transportuoti produkciją per savo teritoriją. Jų nepriima ir Ukraina, tad Lukašenka ieško kelių 12 milijonų tonų pervežti per Rusiją.
„Dabar problema iškilo dėl baltarusiško kalio chlorido. Tai 11–12 milijonų tonų. Tai didžiulė masė, kurią reikia perkelti. Čia problema. Ukrainiečiai pasiūlė, sutikome, bet šiandien pareiškė, kad per Odesą nekraus, juos sustabdė irgi. – Jūs tikėjotės, kad ukrainiečiai jums padės? – Mums ne valdžia siūlė, o terminalų savininkai“, – sako A. Lukašenka.
Lukašenka svajoja apie Lamanšo užkariavimą ir Sovietų sąjungos atkūrimą ir mano, kad nepaisant dabartinės priešpriešos, Ukraina per 15 metų taps Sąjunginės valstybės kartu su Rusija ir Baltarusija dalimi.
„Baltarusija jau ten, Kazachtanui buvo gera pamoka, per 15 metų ten bus Ukraina, jei nepridarysime klaidų. Likusios pagal perimetrą, kur bus? Slaviškų tautų susivienijimas ir Kazachstanas. – Ir Armėnijai nėra kur dėtis“, – teigia A. Lukašenka.
O štai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas tikisi didesnio JAV karių buvimo Lietuvoje – ne rotacinio, o nuolatinio.
„Mes esame apsuptyje geopolitinėje. Prisimename Šaltojo karo metais Vakarų Berlyną, kuris buvo iš NATO ginamas visaip kaip. Buvo brigada Berlyne, stovėjo, kuri atgrasė nuo karinių veiksmų. Panašia logika ir siūlome vadovautis“, – tikina Seimo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Augant įtampai dėl Rusijos telkiamų pajėgų prie rytinės NATO sienos, Vilnius susitarė su Berlynu dėl papildomų vokiečių karių dislokavimo Lietuvoje. Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui ir atsiųs iki 350 karių prie čia jau esančių 500.
