Šie įvykiai Lietuvoje, taip pat ir karas Ukrainoje, keičia ryt pavasario darbus pradėsiančio Seimo darbotvarkę. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja, kad teks tvarkytis ir su ekonominėmis karo pasekmėmis.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Keturi Rusijos piliečiai prieš beveik 3-ejus metus atvyko į Lietuvą sekti Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno. Jie susiję su Riazanėje įsikūrusia privačia detektyvų kompanija, bet Valstybės saugumo departamentas įsitikinęs, kad viską organizavo Rusijos žvalgyba.
2019 m. balandį ir spalį, A. Navalnui lankantis Lietuvoje, tuo pačiu metu ir tam pačiam laikotarpiui paskui jį iš Rusijos atvyko keturių Rusijos piliečių grupė, kurios užduotys Lietuvoje buvo stebėti A. Navalną ir jo aplinką. Tuo pačiu metu kaip A. Navalnas jie lankėsi ir kitose ES valstybėse. Šie Rusijos piliečiai oficialiai deklaravo, kad yra pensininkai ir į Europos Sąjungą atvyko kaip turistai.
Nors įvykis 3-ejų metų senumo, tendencija tęsiasi ir dabar – į Lietuvą atvykstantys rusų ir baltarusių opozicionieriai aktyviai persekiojami tų šalių žvalgybų.
„Manęs tai neturėtų stebinti, manau, kad… Rusijos… institucijos stebi tuos žmones, kurie yra kritiški režimo atžvilgiu, bet plačiau aš tų dalykų komentuoti nenorėčiau“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Bet šnipus domina ne tik rusų ir baltarusių opozicija.
„Suaktyvėjusi veikla. Žinome, kad fiksuojami žmonės, kurie, pavyzdžiui, fotografuoja karinius, šiaip strateginius, nebūtinai kariniai, gali būti infrastruktūriniai, svarbūs objektai, tai manau, kad tai stebima, yra sulaikytų asmenų tai dariusių, ir žinoma, kad suaktyvėjimas egzistuoja“, – tikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kiek asmenų sulaikyta, ministras neatsakė. O kol šnipus gaudo mūsų tarnybos, Vyriausybė ėmėsi propagandos fronto – šiandien pratęsiant nepaprastąją padėtį siūlo įvesti ir papildomus ribojimus.
„Siūlymas yra uždrausti įvairius renginius, mitingus ir panašius dalykus, kuriuose būtų tiesiogiai remiama tai, kas vadinama Kremliaus melagingai „specialia operacija“, bet iš tikrųjų yra karo propaganda“, – aiškino I. Šimonytė.
Rusijos agento Algirdo Paleckio bendražygiai jau organizuoja turą po Lietuvą ir kviečia žmones į susitikimus. Savo požiūrį apie karą jie jau yra išsakę – neva jį sukėlė Amerika ir Vakarai, o Rusija jį užbaigs. Tik kartu vykti negalės pats Paleckis, nes yra nuteistas už šnipinėjimą Rusijai.
Visi šie įvykiai koreguoja ir šią savaitę prasidėsiančią Seimo pavasario sesiją. Šiandien parlamento valdyba išgirdo prezidento lūkesčius.
„Matosi, kad yra politinė valia didinti finansavimą krašto gynybai tiek šiais metais pasiekiant ir 2,5 proc. nuo BVP, tiek ir 3 proc. netolimoje ateityje. Panašu į tai, kad partijos sutiktų palaikyti tai, jog kitais metais tai pasiektų 3 procentus“, – teigė prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.
Vyriausybė šiandien nusprendė papildomai krašto gynybai skirti 300 milijonų. Tad šiemet gynybos biudžetas sieks pusantro milijardo ir bus pustrečio procento bendrojo vidaus produkto. Bet dar vienas frontas, kuriuo reikės kariauti, – ekonominis. Kol kas neaišku, koks bus karo poveikis ekonomikai, bet prezidento patarėjas sako, kam reikia ruoštis.
„Dėl globalių problemų, dėl karo Ukrainoje, tikėtina, kainos ir toliau didės, infliacijos iššūkis išliks“, – tikino P. Mačiulis.
Prezidentas nors ir nedetalizuoja, bet siūlo gyventojus remti keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį, numatyti priemones jautriausioms socialinėms grupėms.
„Mes Laisvės partijoje tikrai sutinkame su NPD didinimu, kad tai yra geras instrumentas, kurį reikia naudoti Lietuvoje, bet ar tai dabar finansiškai mes pakelsime, yra atviras klausimas, nes 250 milijonų papildomai skolintis gynybai“, – sakė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
„Mes turime suprasti, kad šiandien mes įžengėme tarsi į tamsų kambarį, ir akys turi priprasti prie tamsos, kad mes galėtume bent ką nors prognozuoti. Nes poveikis karo ekonomikai, dar niekas nedrįsta prognozuoti, koks jis bus“, – teigė konservatorius Paulius Saudargas.
Vyriausybė sako, reikia palaukti bent porą savaičių. Bus aiškesnis karo ir sankcijų poveikis ekonomikai.
„Reikėtų, kad mes nekalbėtume dabar apie kažkokį horizontalų pinigų padrabstymą į visas 4 puses, o konkrečiai lokalizuotume tas problemas, kurios yra didžiausios, ir parinktume tuos būdus, kurie leistų geriausiai tas problemas spręsti“, – aiškino premjerė.
„Nusistovėjus rinkoms Vyriausybė svarstys ir priims atitinkamus sprendimus, kurie turėtų būti daromi kartu su valstybės biudžeto pakeitimu, tačiau šiandien tuos sprendimus daryti dar yra šiek tiek anksti“, – premjerei antrino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Seimo pavasario sesija prasidės rytoj, o opozicija jau dabar prognozuoja, kad ginčų išvengti nepavyks – ypač dėl priemonių infliacijai valdyti.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
