Nykštukinių pudelių veisėja Eva pasakoja: „Šiai dienai paklausa milžiniška. Užklausų dėl šuniukų gaunu per dieną apie 80. Tai galima spręsti iš to, kad norinčių labai daug. Tai tikriausiai mados reikalas – turėti pudelį ir dar tokį ryškų.“
Žmones greičiausiai žavi nykštukinių pudelių išvaizda – jie lyg maži žaisliniai meškiukai. Kol kas veisėja juos turi kas keturias valandas primaitinti, nuolat žaisti ir socializuoti. Tiesa, milžiniška paklausa turi ir savo kainą.
Veisėja Eva teigia: „Galiu drąsiai pasakyti, kad per 3 metus kaina už šuniukus išaugo du kartus. Prieš beveik 3 metus už savo kalytę mokėjom 1500 eurų. Šiandien tokie šuniukai kainuoja 3000 ir net daugiau.“
Apie tai, kad namie užsibuvę tautiečiai karštligiškai ieško naujų šeimos narių, patvirtina ir Lietuvos kinologų draugijos vadovė Ramunė Kazlauskaitė:
„Mes tai irgi labai pajutom, nes padidėjo skambučių, kur žmonės teiraujasi šuniukų. Tradiciškai populiarūs ir vokiečių aviganiai, auksaspalviai retriveriai, labradorai, Berno zenenhundai. Špicai iki šiol populiarūs, prancūzų buldogai ir mopsai taip pat.“
O brangsta kone visos veislės. Štai grynakraujai vokiečių aviganiai, karantino pradžioje dar kainavę 600-800 eurų, dabar jau atsieina tūkstantį eurų. Pabrango ir populiarūs mopsai. Prieš porą metų mopsų jauniklį buvo galima nusipirkti už tūkstantį eurų, dabar kaina – jau pusantro tūkstančio. Tiek pat teks pakloti ir už auksaspalvį retriverį.
Kaip aiškina veisėjai, priežastys kelios. Pirmiausia, paklausios veislės visada brangsta, nes šuniukų vados tiesiog per mažos, kad užtektų visiems norintiesiems. Įtakos turėjo ir karantinas – sunkiau atsivežti šunelį iš užsienio. Dar brangsta ir veterinarų paslaugos. O štai Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė aiškina, kad po rudenį kilusių nelegalių veisyklų skandalų tiesiog sumažėjo pigiausių skelbimų.
Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigia: „Daugyklų skelbimų yra ženkliai sumažėję, dėl to ir atrodo, kad likę brangūs, o pigių nebėra. Pigių nebėra, nes turėjom didžiulę problemą dėl daugyklų ir nelegalios prekybos, kas buvo visiškai atvira.“
Beje, po reidų į nelegalias daugyklas veisėjai suskato registruoti savo veiklą. Jeigu 2018 m. Lietuvoje atsirado 42 nauji veisėjai, 2019 m. – 50, tai nuo šio rudens veisėjų sąrašas pasipildė net 420 naujų narių.
Pasak Kymantaitės, tai rodo, kokio masto pogrindinę veiklą vykdė nesąžiningi veisėjai. O specialistai daug metų aiškina, kad rinktis augintinį skelbimuose tolygu pirkti katę maiše. Tačiau skelbimų pilna. Žinodami paklausą pardavėjai, štai, už pudelį be jokių kilmės dokumentų prašo ir 2000-ių eurų. Nėra garantijų, kad sumokėjus įnašą, svajonių šuo taip ir neliks tik svajonėse.
„Žmonės iš daugyklų bedokumenčius šuniukus nuperka už 1500, už 2000. Tai apie ką mes kalbam, kai veislyne kainos 3000, kai įdedama daug darbo, investicijų ir daug laiko", – pasakoja veisėja Eva.
Beje, nors atsirado prievolė parduodant gyvūną nurodyti jo registracijos numerį, sukčiavimo tai nesustabdė.
Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigia: „Ten įvedami bet kokie skaičiai. Aš pati praėjau dešimtis skelbimų, bandydama patikrinti, kuris tai veisėjas. Tai atsitiktinė skaičių seka suvesta. Ir tie šunys realiai yra be dokumentų, o tai reiškia, kad žmonės taip apgaudinėjami.“
Neseniai Seimas priėmė naują Gyvūnų gerovės įstatymą, juo nurodė per metus šeimininkams „sučipuoti“ visus šunis, kates ir naminius šeškus. Visgi ekspertai aiškina, kad visų problemų tai neišsprendė.
„Ar bus vykdoma ta kontrolė, ar vėl bus leidžiama veisti tvartuose netgi ir registruotam veisėjui – tie dalykai yra svarbūs. Kol kas jie nėra išspręsti", – sako Kymantaitė.
Kinologų draugijos pirmininkė Kazlauskaitė pritaria: „Labai plati interpretacija. Vienam atrodo, kad, jei šuo nesušukuotas, jau reikia atimti iš šeimininko. O kitas galvoja – pašėriau kuo pakliuvo, vandens padėjau ir viskas, mano pareigos baigiasi.“
Parlamentarai irgi aiškina, kad įstatymą dar teks tobulinti.
