Jau devynerius metus sostinėje veikiančioje kepyklėlėje kas rytą kepama keliasdešimt rūšių bandelių. Vienos glazūruotos, kitos su įdarais ir džemais – jų kepimui naudojamas sviestas, margarinas ar aliejus. Pasak kepyklėlės savininko, tiekėjai esą užtikrino, kad jų vežama žaliava atitinka kokybės reikalavimus. Tačiau nuolatinis valdžios kišimasis į maisto gamybą ar receptūrų keitimą kelia didžiulę įtampą.
„Daug juoko gaunasi šitose vietose. Gal kažkada ateis kokia valdžia ir pasakys, kad tortų tiesiog nebevalgome, nes tai yra nesveika. Galime pasiekti tokį lygį. Dabar jau einama link to, kad ne pats žmogus turi pasirinkti, o ateis kažkoks ministras ir pasakys“, – sako savininkas Irmantas Dunčia.
Pasak mitybos specialistų, kaitinant augalinį aliejų aukštoje temperatūroje susidaro hidrinti ar iš dalies hidrinti riebalai, kuriuose yra transriebalų. O pastarieji daro didžiausią žalą žmogaus sveikatai. Dažniausiai tokių riebalų dedama į saldainius, sausainius, tortus, bandeles, vaflius, šakočius. Jie suteikia gaminiams purumo, lengvumo ir ypatingo skonio. O esą juos pakeitus kitais, sveikesniais riebalais, pasikeičia ir gaminio skonis.
„Tai, žinoma, kad keičiasi. Nuo kiekvieno dalyko pasikeičia. Dešrelė atvažiavo šiek tiek kitokia ar miltai, jau pasikeičia. Ta pati rūšis iš tų pačių tiekėjų atvažiuoja ir jau pasikeičia“, – teigia I. Dunčia.
Tačiau jau nuo lapkričio įsigaliojo reikalavimas, kad žmogaus sveikatai tokių kenksmingų transriebalų kiekis negali viršyti 2 gramų šimte gramų riebalų. Nors anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad kai kuriuose produktuose transriebalų buvo net iki 43 gramų šimte gramų bendro riebalų kiekio.
„Transriebalai daro realią žalą žmogaus kūnui ir sukelia įvairiausias ligas. Tai aš manau, kad čia yra prioritetas, o ne kepinio išvaizda, ar tai, kad valdžia kažkur kišasi. Manau, kad tas argumentas, kad valdžia kišasi, labai limpa žmonėms, kol jie nesusiduria su kokia problema patys, tada jie tos valdžios pasigenda“, – pasakoja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Specialistai perspėja – transriebalų vartojimas gali paskatinti kraujagyslių ligų atsiradimą, uždegiminius procesus, diabetą ar net vėžį. Nors tokie gaminiai nėra sveiki, jie itin patrauklūs savo išvaizda ir skoniu. Maža to, tokie produktai yra kur kas pigesni.
Gamintojai turėjo dvejus metus prisitaikyti prie naujų reikalavimų, įrengti daugiau gamybos linijų, šaldymo įrenginių, o tai esą gali branginti ir produkciją.
„Žinoma, kainą tai gali paveikti. Tačiau reikėtų pažymėti, kad tai nėra pirmos būtinybės prekės. Tai yra perdirbti produktai, kepiniai su įdarais, jų vartojimas šiaip ar taip yra ribojamas, vartotojams tai bus į naudą“, – kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė.
Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras tokias kalbas vadina nepagrįstomis – esą galutinė produkto kaina priklauso nuo daugybės veiksnių.
„Aš manau, kad tai yra labiau spekuliacija. Iš tiesų tie riebalai nėra ženkliai pigesni, gal šiek tiek, bet nedidelis skirtumas. Ir jei keisis ta kaina, tai nemanau, kad žmonės tai pamatys ir pajaus, nes ta kaina ir šiaip keičiasi dėl infliacijos, dėl kitų dalykų“, – mano A. Veryga.
Pasaulio sveikatos organizacija yra apskaičiavusi, kad žmogus per parą gali suvartoti ne daugiau kaip du gramus transriebalų. Pasak specialistų, jei suvalgome vieną saldainį, jau yra tikimybė, kad kartu su juo gausime ir transriebalų paros normą.
