Apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad tokie monumentai kiršina visuomenę ir tarnauja kaip ideologinis ginklas, tad turi būti pašalinti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo, kad sovietinių reliktų likimą spręstų Vyriausybė.
Jei kas iš valdininkų sumanytų nukelti sovietmečiu statytą Mikėno „Pirmųjų kregždžių“ skulptūrą ar Stalino saulę parvežusią Salomėją Nerį, kuri vis dar rymo prie Salomėjos Neries gimnazijos, tam nepritartų 52,3 procentai Lietuvos gyventojų. Tą rodo lapkritį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausa.
Vyresni, žemesnio išsilavinimo ir pajamų, rajonų žmonės pasisako už tai, kad sovietmečiu statytus paminklus ir kitus viešuosius objektus reikia palikti. Miestų, aukštesnio išsilavinimo ir pajamų – kad nugriauti. Anot sociologų, apklausos metu paaiškėjo ir politinė takoskyra.
„Yra elektoratai, kurie labiau už palikimą: socialdemokratai, valstiečių žaliųjų, Darbo partijos ir kurie už išvežimą, paslėpimą – Tėvynės Sąjunga, liberalų Sąjūdis, Laisvės partija“, – sako „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys.
O štai ir Šiauliai gali pasigirti sovietiniais reliktais. Pastato sieną puošia ant penkių komunistinių žvaigždučių rusenanti ugnis su užrašu „Amžina šlovė didvyriams“. Štai, ką mano gyventojai:
„Ai, nemaišo. Tai jeigu jis stovi, tai ir dabar yra didvyrių. Dar apačioje užrašyti Seimo didvyriams.“
„Reikėtų pakeisti ką nors šiuolaikiška.“
„Gerai būtų, kad stovėtų. Gražu. Ir pravažiuojantys pasižiūri, ir feisbuke gražiai atrodo.“
„Reikėtų perdažyti. Aš sovietinių simbolių nenoriu. Nepatinka man.“
Palangos centre sovietų karių laidojimo vietoje taip pat puikuojasi monumentas su kūju ir pjautuvu, kuris šlovina Didžiajame Tėvynės kare žuvusius didvyrius.
„Nu praktiškai nereikėtų. Todėl, kad jie buvo išvaduotojai, o kaip tik mūsų užkariautojai.“
„Aš asmeniškai nemėgau to SSSR.“
„Man jis netrukdo. „Mano tėvelis dar kariavo, buvo toks amžius. Aš ne prieš.“
Žaslių gyventojams jų miestelio centre esančiose tarybinių karių kapinėse sovietinės armijos karys su šautuvu, automatu ir sovietine simbolika taip pat nekliūva:
„Jie buvo priversti tuo laiku kovoti, eiti, kaip ir mano tėtis, va, pavyzdžiui, dalyvavo, kare, nu reikėjo ir per Oderį kėlėsi ir ten ausį sužeidė, bet vistiek, nu tokie laikai buvo.“
„Aš už tai, kad negriauti jo. Žmonės žuvo ir atminimas reikalingas jų kažkam tai.“
„Tai aišku, turi stovėti. Logiškas dalykas. – Kodėl, gal nereikia? – Ne ne, prisiminimai yra, turi būti šitie prisiminimai. – Bet gal sovietinės simbolikos nereikėtų? – Reikia. Būtinai reikia. – Bet kodėl? Gi okupantai, viską. – Kas per okupantai, ką jūs šposinat? Ne, čia reikalingas dalykas.“
„Turi.- Kodėl? – Aš tas kareivis. Jūs viską išverčiat. Ir Cvirką. Viską, ką papuola, jums nieko nereikia.“
Pakruojo sovietinių karių kapinėse stovinčio automatu ginkluoto kario skulptūra netrukdo ir miesto valdžiai.
„Tikrai nemaišo. Ko gero, ir žmonėms nemaišo. Tikrai nusiskundimų jokių“, – teigia Pakruojo rajono meras Saulius Margis.
Tiesa, monumentų sovietinių karių laidojimo kompleksuose niekas griauti negali, nes jie įrašyti į kultūros vertybių registrą neva taip apsisaugant nuo Rusijos savivalės juos tvarkant. Kultūros vertybių registre esančių sovietų karių kapinių vertingosios savybės iki šiol nėra suvienodintos ir kai kuriose laidojimo vietose saugomas tik žemės reljefas ir patys palaikai, tad, savivaldybėms pareiškus norą, būtų galima patikrinti jų vertingąsias savybes ir, jų neradus, sovietinius monumentus nuimti.
Politologas Marius Laurinavičius sako, kad reikėtų atskirti kapavietes ir jų vietose pastatytus monumentus. Žuvusių karių palaikai turi būti saugomi ir gerbiami, bet juose esantys monumentai yra Rusijos įtakos sklaidos objektai ir jie iš miestų ar miestelių centrų turi būti pašalinti ar perkelti.
„Tai yra vadinamoji istorijos politika, kurią Rusija vykdo. Tai yra mums norima primesti versiją, kad Rusija mus išvadavo, tai yra Sovietų Sąjunga mus išvadavo ir dabar mes turėtume vos ne būti dėkingi Rusijai už tą išvadavimą“, – teigia jis.
Paveldosaugininkai sako, kad paveldas nebūtinai turi būti susietas su tam tikru periodu ar istoriniais įvykiais. Juo galima mokyti, iliustruoti buvusį laikmetį.
„Turime įvairiausio rango veikėjų Europoje, iš įvairių laikotarpių. Ir ypatingai dabar, kas liečia tą tokį socrealistinį meną, tai atgyja noras įpaveldinti tai kas buvo, Stalino, Musolinio, Hitlerio laikais, kitose totalitariniuose režimuose Rumunijoje, Čekijoje ir kitur“, – tikina Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras.
„Tas palikimas to egzotinio paveldo, dabar jau egzotinio daugumai, tos totalitarinės praeities ir gi turi tokią terapinę funkciją, ypač, jeigu mes jį kitaip įprasminam, nebebijom tų stokvylų, o sugebam su jomis užmegzti kažkokį kitokį santykį“, – kalba Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto profesorius Arūnas Streikus.
Sovietinius reliktus ir su jais susijusius sprendimus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo centralizuoti. Tai reiškia, kad Vyriausybė, gavusi istorikų ir ekspertų, ne politikų rekomendacijas, priimtų sprendimą, ką su sovietiniais paminklais ar kitais objektais daryti.
„Jeigu yra paminklas Raudonajai armijai kaip Lietuvos išvaduotojams, jūs galit įsivaizduoti, jis vis dar stovi, turint omeny visas sovietines represijas, deportacijas, nusinešusias tūkstančius Lietuvos žmonių gyvybių, tai, ką mes galim pasakyti savo ateitiems kartoms, kas tai per vaizdas, kokį moralinį krūvį neša, kokią jis žinią siunčia“, – sako Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
„Priklauso nuo mūsų, kas vyksta mūsų galvose. Jeigu mes visą laiką tik šitaip galvosim, tai ir asocijuosimės. Aš labai norėčiau, kad mes žiūrėtume į priekį, o ne visą laiką gręžiotumės atgal ir vis pamatom kokį paminklėlį ir mums prasideda konvulsijos“, – teigia Seimo narys Algirdas Sysas.
Kultūros vertybių registre yra apie pusantro šimto statinių bei paminklų, statytų ar sukurtų po Antrojo pasaulinio karo. 92 statiniai – pastatai, tiltai, 61 skulptūros ar paminklai.
