Žinios, kad koronavirusas nepareikalavo nė vieno žmogaus gyvybės, nebuvo jau aštuonis mėnesius – nuo spalio vidurio.
Naujienos džiugios, bet su Prezidentu prie vieno stalo sėdantys ekspertai perspėja dėl rudens – vakcinacijos tempai stoja, vasarai apsibaigus vėl galime grįžti į blogiausią scenarijų. Norint paskiepyti apie 70 procentų žmonių, Lietuvai dar reikia vakcinuoti 365 tūkstančius asmenų.
„Prezidento nuomone, jeigu mes nepasieksime ambicingų tikslų vakcinuojant žmonių. Mes didinsime riziką, kad rudenį iškils karantino grėsmės ir būtinybė. Tą rodo ir Jungtinės Karalystės patirtis“, – sako Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Lietuvoje vieną skiepo dozę jau gavę apie 44 procentai gyventojų. Bet 26 tūkstančiai žmonių dar neatvyko pasiskiepyti antrąja vakcinos doze.
„Didžioji dalis yra neatvykę antram skiepui iki 2 savaičių. Tai galbūt žmonės nusprendė persikelti skiepą, negalėjo atvykti. Ir tie skaičiai kiekvieną dieną keičiasi, tai daugėja, tai mažėja. Nes žmonės nusprendžia ir nukelti tą skiepą“, – teigia vyresnysis specialistas Lukas Galkus.
Mokslininkai tikina, kad dėl sparčiai plintančios indiškos koronaviruso atmainos būtina skiepytis dviem dozėmis, taip sumažinant tikimybę užsikrėsti šia atmaina ir platinti virusą. Ekspertus neramina ir tai, kad pagal vakcinavimo tempus Lietuva jau atsilieka ir nuo Europos Sąjungos vidurkio.
„Matome, kad apie 5 procentus atsiliekame nuo vidurkio, skiepydami viena doze. Dar gerai laikomės, papuolame į dešimtuką ES šalių, pagal turinčius pilną vakcinavimo dozę. Išsiskiriame jaunesnių žmonių skiepijime, nes pradėjome juos anksčiau skiepyti“, – aiškina Sveikatos ekspertų tarybos narys Kęstutis Petrikonis.
Ministras Arūnas Dulkys žada, kad jau netrukus prasidės gyventojų skiepijimas prie didžiųjų prekybos centrų, vakcinuoti paprastus žmones skatins ir influenseriai.
„Vakcinavimo pradžios šalia didelių prekybinių centrų, vėliau įsijungs kiti didieji prekybos centrai, mobilių autobusiukų plėtra ir vykimas į gyvenvietes“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Mokslininkai perspėja – dabartiniai vakcinavimo tempai nedžiugina ir, jei niekas nesikeis, Lietuva rudenį susidurs su didžiuliais iššūkiais.
„Nors ministras sakė, kad birželis bus paskutinis karantino mėnuo, birželis bus paskutinis karantino mėnuo mokslo metais. Aš, tiesą pasakius, labai norėčiau, kad nebūtų karantino, bet jei viską žiūri, ką duomenys sako, tai tikimybė, kad karantinas bus, yra pakankamai aukšta“, – teigia „Euromonitor“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Tiesa, prezidento vyriausiasis patarėjas patikino, kad jau nuo rugsėjo moksleiviai privalo sugrįžti į mokyklas. Ilgą nuotolinį ugdymą, kuris buvo šiais mokslo metais prezidentūra vadina klaida. Apie didžiules moksleivių problemas po mokymosi iš namų prabyla ir psichologai.
„Didelis prislėgtumas, aukštas nerimo lygis, deja, su tuo eina savižala įvairiomis formoms, įvairaus pobūdžio skausmais, neturinčiais aiškios medicininės priežasties, kas rodo emocines problemas“, – tikina psichoterapeutė Roma Jusienė.
O, pasak sveikatos apsaugos ministro, šiandien susirinkusi ekstremalių situacijų komisija Vyriausybei siūlys netęsti karantino. Po jo liktų galioti ekstremali situacija. Tiesa, kai kurie ribojimai nuo liepos 1 dienos vis tiek išliks.
„Kol nepaguldėm visiškai ant menčių šito viruso, bus tam tikrų apribojimų. Kaukių dėvėjimas parduotuvėse, atstumų laikymasis, srautų ribojimas“, – prideda sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Šiuo metu karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 30 dienos. Dėl jo Vyriausybė turėtų apsispręsti pirmadienį.
