Aplinkos ministerija skyrė nemenkai lėšų savivaldybėms kovoti su barščiu ir pačios savivaldybės įvairiausiais būdais naikina pavojingą augalą. Manoma, kad šiuo metu Sosnovskio barščiai užima 15 tūkstančių hektarų. O didžiausias paplitimas yra Suvalkijoje, apie Marijampolę.
Prie Marijampolės esančio Mokolų kaimo gyventojas Gediminas sako, kad ir jo teritorijoje yra nepageidaujamų augalų – Sosnovskio barščių. Ir kaip nebus, jei vos per kelis šimtus metrų nuo namų didžiuliai veši. Ir jau žydi. Kiekvienas augalas subrandina dešimtis tūkstančių sėklų ir jas plačiai išbarsto.
„Pilna. – Ateina ir į jūsų teritoriją? – Po truputį ateina, bet kai pastoviai pjaunasi, tai nieko baisaus. Jeigu pjaunasi pastoviai, kol nesubrandina tų žiedynų, nepasės, tai neturėtų plisti“, – pasakoja Mokolų kaimo gyventojas Gediminas.
Sosnovskio barščiai žmogui yra pavojingi. Sultyse yra medžiagų, kurios gali sukelti 1–3 laipsnio nudegimus. Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu šie invaziniai augalai užima 15 tūkstančių hektarų plotą. Didžiausias paplitimas – apie Marijampolę. Tiek seniūnijos, tiek savivaldybė daugybę metų kovoja su jais, tačiau išnaikinti vis nepavyksta.
Sosnovskio barštis į Lietuvą sovietmečiu buvo atvežtas kaip pašaras gyvuliams. Pirmasis eksperimentą išbandė prie Marijampolės esantis kolūkis. Todėl invazinio augalo paplitimas ir didžiausias čia, Suvalkijoje. Plisti barščiui padėjo ir gėlynų puoselėtojai – sovietmečiu žmonės šį įspūdingą augalą sodino darželiuose ir soduose, kaip dekoratyvinę gėlę. Dabar nebepajėgia išgyvendinti iš savo valdų.
„Pjovėm, pjovėm. Dar kai koks yra, bet mažiau jau dabar. – Bet buvo užvešėję pas jus? – Buvo, buvo – Nebuvote nusideginę, nukentėję? – Na, ne. Žinau kaip saugotis ir neliečiu aš jų“, – sako Kidoliškių kaimo gyventoja Zita.
Marijampolės savivaldybė trejiems metams skyrė 75 tūkstančių eurų kovai su šiuo augalu. Konkursą laimėjusi bendrovė augalus purškia preparatais, taip pat šienauja juos.
Didžiausia problema, anot savivaldybės tarybos nario, yra privačios valdos. Yra dar nemažai apleistų žemės sklypų. Savininkai nepajėgia ar ir nesistengia naikinti invazinių augalų. O savivaldybė privačioje valdoje nieko negali daryti. Tad kova su Sosnovskio barščiais ir nėra tokia efektyvi kaip norėtųsi: vienoje vietoje augalai naikinami, o šalia veši ir barsto sėklas.
„Siunčiame perspėjimus, kviečiame prisijungti prie mūsų programos, pateikti savo plotą, prašymą ir savivaldybė tikrai pasirūpins sutvarkymu šio sklypo už labai nedidelę ir prieinamą kainą“, – tikina tarybos narys Karolis Dvylys.
Aplinkos ministerija Sosnovskio barščio naikinimui skyrė 600 tūkstančių eurų. Lėšas gaus tos savivaldybės, kurios kreipėsi ir atitiko reikalavimus. Kol kas net mokslininkai negali pasakyti, kokia yra situacija su šiais invaziniais augalais – nyksta jie ar ne. Mat jei vieną kitą plotą ir pavyksta išnaikinti, bemat atsiranda nauji sąžalynai.
„Dėl spartaus nykimo ar naikinimo, sudėtinga būtų pasakyti. Bet džiugu tai, kad visgi yra imamasi priemonių Sosnovskio barščiui naikinti. Aišku, tos priemonės yra šiek tiek palaipsninės, bet kasmet susilaukiama vis daugiau įdirbio naikinant Sosnovskio barštį“, – kalba Aplinkos ministerijos atstovė Lina Čaplikaitė-Denisovienė.
Netvarkantys savo sklypų ir nenaikinantys Sosnovskio barščio turėtų žinoti, kad netvarka gali brangiai atsieiti. Štai Marijampolės savivaldybė apleistų sklypų šeimininkams didins žemės mokestį. Ir jis gali būti padidintas iki dešimties kartų. Vilniaus savivaldybė netvarkantiems savo teritorijų grasina nebetaikyti žemės mokesčio lengvatos.
