Tokia realybė, deja, reiškia, kad lietuvių kasmet natūraliai mažėja – kasmet mūsų piliečių iš šio pasaulio išeina daugiau nei į jį ateina. Štai ir per paskutinius metus Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pasaulį išvydo 27,7 tūkst. kūdikių: 420 mažiau nei užpernai. Pavyzdžiui, Vilniaus gimdymo namuose gimdyvių per metus sumažėjo net dešimtadaliu.
„Aš manau, kaip visoje Lietuvoje mažėja gimstamumas, dėl to, kad dalis žmonių išvažiavo. Antra priežastis mažėjančio gimstamumo, kad moterys vėliau pradeda gimdyti. Ir, aišku, Vilnius tai pajuto vėliausiai, nes žmonės, kurie išvažiavo iš rajonų, išvažiavo tiesiog į užsienį arba į Vilnių“, – sako gimdymo namų atstovas Bronius Žaliūnas.
Tuo pat metu per metus Lietuvoje miršta maždaug 10 tūkst. žmonių daugiau nei gimsta. Bet šiuo metus, nepaisant tokios – nepalankios mums statistikos – kažkaip sugebėjome pradėti su pliusu.
Pirmą kartą per 28-eris metus Lietuvoje fiksuojamas nuolatinių gyventojų prieaugis. Tiesa, nedidelis, bet vis dėlto prieaugis.
„Šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2,794 mln. nuolatinių gyventojų. Tai yra 145 daugiau negu praėjusiais metais“, – pasakoja Statistikos departamento vadovė Jūratė Petrauskienė.
O štai ir kur šuo pakastas. Per paskutinius metus į Lietuvą daugiau žmonių atvyko gyventi nei išvyko. Emigravo 29 tūkst. Imigravo 40 tūkst. Ir kas antras atvažiavęs – pilietis iš Rytų.
„Jei kalbėti apie užsieniečių imigracijos srautus, tai 20 tūkst. buvo kaip ir minėjau užsienio šalių piliečiai. Ir iš jų pusę sudarė ukrainiečiai. Trečdalį sudarė baltarusiai ir apie 1 proc. sudarė rusai“, – teigia J. Petrauskienė.
„Tai yra statybininkai, tai yra vairuotojai. Tai jokiu būdu ne žadėtas aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas. Ir tai yra imigrantai iš rytinių mūsų kaimynių. Visų pirma, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Taip kad aš čia nematau geros žinios“, – sako demografė Vlada Stankūnienė.
Juo labiau, kad lietuvių iš gimtosios šalies toliau išvyksta daugiau nei grįžta atgal. Taigi todėl pirmas per kone 30 metų nuolatinių gyventojų prieaugis – specialistų nedžiugina.
„Tačiau yra džiugi naujiena, kad mirė 1200 gyventojų mažiau. Tai buvo 38 tūkst. Lietuvos gyventojų“, – kalbėjo J. Petrauskienė.
Demografai pastebi, kad nors mirštamumas ir kiek sumažėjo, gimstamumas, deja, mažėja jau ne pirmus metus iš eilės. Ypač per pastaruosius kelerius metus, nors politikai šeimoms ir žada vaiko pinigus – tai daugiau gimdyti neskatina.
Ką gi tuomet reikėtų daryti, kad pagaliau lietuvių daugėtų? Štai, ką sako gyventojai:
„Sunkokas klausimas. Visų pirma, turbūt, valdžios požiūris turi keistis į žmones. Kad jie jaustųsi gerai mūsų šalyje, kad nenorėtų išvažiuoti, o norėtų gyventi savo šalyje.“
„Jeigu lyginsime su Afrika, tai mes turime labai daug visko. Jeigu mes lyginsime su kokia Vokietija ar kitom išsivysčiusiomis – Šveicarija, Norvegija – tai turbūt trūksta labai… Manau, viskas priklauso kokie bus pakeitimai įstatymuose. Jei mes leisime iš kitų šalių žmonėms čia, kurie nori apsigyventi, atvykti – tai pas mus ir padaugės. Bet ar tų pačių lietuvių padaugės dabartinių, tai… nežinau. Čia klaustukas.“
Eurostato prognozės gi ne tokios optimistiškos. Per tris dešimtmečius Lietuvoje gyventojų sumažėjo milijonu, o per dar tris dešimtmečius mūsų, prognozuojama, beliks du milijonai.
„Jauniems vyrams reikia labiau pasistengti. Jau aš tai gi jau negaliu prisidėti, o jūs dar galit. Vat. Jūsų rankose viskas…“, – teigia kalbintas senjoras.
