Lietuvos ūkininkų ir jų pasėlių šiųmetiniai orai neglostė. Pavasarį vos užderėjusius augalus kando šalnos, o atėjus vasarai plieskė kaitri saulė. Na, o rudeniop pradėjus skaičiuoti derlių aiškėja, kad motina gamta labiausiai nepagailėjo šalies obelų. Augintojai tikina neatsimenantys tokių metų – šaltis numarino net 80-90 vos prasiskleidusių žiedų – tad lietuviškų obuolių kraitis palyginus su pernai siekia vos 20 procentų.
„Rudenį įvertinome, ką nuskynėme ir ar tai būtų Alytus, ar Pasvalys, ar Panevėžys, pagrindinėse Lietuvos obuolių auginimo regionuose, rajonuose, derlius palyginus su pernai yra sumažėjęs 70-80 procentais“, – sako augintojų atstovas Darius Kviklys.
Lietuviškas obuolys – vienintelis Lietuvoje vaisius, kurį iš parduotuvės tautiečiai ant namų stalo gali atsinešti orams jau atšalus, tačiau šįkart prekybos centruose mūsiškių gali nelikti jau po kelių mėnesių.
O ir kainos yra šoktelėjusios – spalio duomenimis – jos kilo apie 60 procentų, tad visa puse euro. Taigi, po Naujųjų jau teks skanauti kaimynų lenkų obuolių, kurie jau ir dabar visoje rinkoje sudaro net 70 procentų, kuomet lietuviški tik kiek daugiau nei 20.
„Obuolių derlius šiemet yra tikrai prastesnis negu pernai. Tam turėjo įtakos ir šalnos pavasarį. Mes prognozuojame, kad iki sausio lietuviškų turėtumėme turėti mūsų parduotuvėse. Dirbame su augintojais ir lietuviški obuoliai yra supakuoti į tokias pakuotes, kad jų užtektų ilgesniam laikui“, – teigia „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Vos lapams pradėjus keisti spalvą tautiečiai susirūpino ar po tokios nedėkingos vasaros ant stalo namuose garuos lietuviškos bulvės, puoduose virs morkos, kopūstai ar svogūnai. Kauno rajone besidarbuojanti ūkininkė Valerija neslepia, kad neramu buvo ir patiems augintojams.
„Jau iš pat pradžių bulvė užmezgė mažesnį gumbų skaičių ir galvojome, kad kelis mėnesius trukusios sausros neužaugs ir jie, ačiū Dievui rudeniop palijo ir užaugo derlius“, – kalbėjo ūkininkė Valerija Petrovičienė.
Na, o augintojų atstovai ramina – bulvių, morkų ir kitų mėgstamų rudeniškų gerybių tikrai nepritrūksime. Tiesa, kad prekystaliai lūžtu nuo lietuviškų produktų ūkininkams teko pasistengti ir daugiau investuoti. Pasak Zofijos Cironkienės – didžioji dalis augintojų didino pasėlių plotus ir skyrė daugiau dėmesio laistymui.
Ir štai jei iš nelaistyto hektaro morkų buvo kasama po 30-40 tonų, tai iš drėkinto ploto – kone trigubai gausiau. Visgi, augintojų atstovė priduria, kad kiek mažesnis derlius, tad ir didesnė kaina laukia kopūstų mėgėjų. Šiemet juos puolė ligos.
„Ten kur pasėliai buvo nelaistomi ten augintojau, galima sakyti, negavo net vidutinio derliaus. Aišku šiemet pagelbėjo, kad nuo liepos pradėjo lyti ir tokioms daržovėms kaip morkos, tai tik nuo tada realiai pradėjo augti“, – sako daržovių augintojų atstovė Zofija Cironkienė.
„Lietuviškos daržovės, kurias lietuviai renkasi – bulvės, morkos, svogūnai, jų derlius yra įprastas, mes tikimės, kad ir liks įprastas, nes iš mūsų ūkininkų negirdėjome jokios informacijos apie trūkumus“, – pasakoja „Iki“ atstovė Indrė Baltrušaitienė.
Ir išties, dalies daržovių derlius ne tik nėra mažesnis, kaip buvo baimintasi, o net ir gausesnis, net netelpantis į šiuo metu esančias saugyklas. Pasirodo, jog į mūsų šalį dėl eksporto pradėjo kreiptis ir prastų orų taip pat paliesti kaimynai.
„Yra poreikis daržovių iš tokių šalių, kurios anksčiau net nesikreipė į Lietuvą. O kadangi augintojams trūksta saugyklų, tai ne tik daržovės, bet ir bulvės yra eksportuojamos“, – teigia Z. Cironkienė.
Pranešama, kad lietuviškų bulvių, morkų bei kitų daržovių jau panoro moldavai, ukrainiečiai, baltarusiai, lenkai. Į Lietuvą kreipiasi ir didieji Jungtinės Karalystės prekybos centrai.
