Traktorius, atrodytų, visiškai nesiskiria nuo kitų. Tačiau jis yra kol kas vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Mėšlo ir kitų atliekų dujomis – biometanu ir elektra varomas ir visiškai aplinkos neteršiantis traktorius gali dirbti be perstojo 12 valandų, kai kiti biometanu varomi traktoriai turi pildyti degalų kas porą valandų. Ir jis sukurtas ne kur nors užsienyje. Jį sukonstravo lietuviai.
„Tai bus pasiekiama ūkininkams. Tai čia yra esminis pasakymas apie šitą traktorių, o technologijų ten yra begalė skirtingų, bet esminis dalykas, kad į kaimą gali ateiti naujos technologijos, kurios pagamins maistą be kainos gamtai“, – sako „Auga“ vadovas Kęstutis Juščius.
Ūkininkas Vilius Valiukas rodo savo baltarusiškus dyzelinu varomus traktorius ir skaičiuoja jų amžių. „Vienam virš Kristaus metų, kitam beveik 20 metų ir vieną naujesnį, rimtesnį turim“, – sako jis.
Pasak ūkininko, su traktoriumi į laukus išburzgia tik kelias dienas per metus, tad žalos gamtai, toks dyzelinu varomas traktorius nedaro. „Kiek gi tas traktoriuks teršia, kur didžiulės gamyklos varo tuos dūmus ištisai, o ten tai tarša, o čia menkniekis“, – tikina V. Valiukas.
Ir visgi naują, netaršų traktorių vyras pirktų, jei būtų jaunesnis ar gautų traktoriui kompensaciją. Bet dabar, anot vyro, užteks ir šių, pavargusių, nes naujam traktoriui lėšų neturi. „Iš savęs pirkti tokį, tai jau mirtis“, – tikina jis.
Jei ūkininkas Vilius savo senus, taršius traktorius sugalvotų iškeisti į biometanu ir elektra varomą, nulinį CO2 kiekį išmetantį traktorių, anot jo gamintojų, traktoriaus kaina nebus didesnė nei varomų benzinu ar dyzelinu. Tiesa, kiek pirmasis lietuviškas, visiškai netaršus traktorius kainuos, jo kūrėjai neatskleidžia.
„Naudoti šitą technologiją, šitą technologiją ūkininkui, įskaitant ir tiek, kiek tas kainuos kuras, kuris iš atliekų pagamintas pas jį kaime, tai šita technologija kartu sudėjus nebus brangesnė nei esantys konvenciniai traktoriai rinkoje“, – kalba K. Jusčius.
Biometano dujos išgaunamos iš, pavyzdžiui, karvių mėšlo ar maisto atliekų, kad ir likusių nuo šeimos pietų. Jos perdirbamas į biodujas, kurias vietoj įprasto kuro, žmonės kitose šalyse pilasi į savo automobilius ar važiuoja biometanu varomais autobusais, kokius turi Estijos miestas Tartu. Anot aplinkos apsaugos ministro Simono Gentvilo, netaršiu biokuru ateityje galima bus apšildyti net gi savo namus. O biometanu ir elektra varomas traktorius būtų išsigelbėjimas vis augančiai žemdirbystės ir gyvulininkystės pramonei Lietuvoje, kurioje per metus sudeginama 300 milijonų litrų žalio dyzelino.
„Tai yra fantastika, nes mes galim pasiūlyti pasauliui inovaciją sektoriuje, kuris turi šią ligą. Ta prasme, jis yra priklausomas nuo subsidijuojamo pigaus, žalio dyzelino“, – sako aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas.
Vienas taršus traktorius per metus sugeneruoja apie 100 tonų CO2 emisijų. Pakeitus vieną taršų traktorių netaršiu, būtų sutaupomas toks CO2 emisijų kiekis, kokį sutaupo net 100 elektromobilių. Lietuviško biometanu ir elektra varomo traktoriaus kūrėjai tikisi, kad masiškai jis bus pradėtas gaminti kitąmet.
