Tad spėja, kad tokiems terūpi uždirbti kuo daugiau pinigų ragus pardavus. Pakaunėje gyvenantis Stasys ragus renka jau 7-erius metus.
„Pirmus ragus radau miške bedirbdamas, savo miške pjoviau medį ir žiūriu ant eglės guli komplektėlis, nuo to ir prasidėjo“, – pasakoja Kauno rajono gyventojas Stasys Urlikis.
Tad radęs laisvą valandą ir suka į pamiškę, kur plyti jo dirbami laukai, apžvelgia juos pro žiūronus. Atvirauja, šakotas laimikis matomas iš tolo. O ir gilyn į mišką įlenda.
„Dėl sveikatos svarbiausia, krūvis yra, kalorijos mažėja bevaikštant, nes per žiemą susikaupia tų riebaliukų, tai, žiūrėk, ir dešimt kilogramų nėra pavasariui baigiantis“, – kalba Stasys.
Unikaliausias jo trofėjus, tokį gal kartą per gyvenimą surasi – elnio ragas su vilkine atauga: „Čia išskirtinis, ne bet kas yra radęs tokį ragą, jų mažai ir yra tokių.“
Rinkti ragus dabar jau visos jų šeimos pomėgis. Jų dairosi ir žmona. Šis hobis užvaldė ir dvidešimtmetę dukrą Gabiją – pėstute jie įveikia gausybę kilometrų.
„Ir penkis, ir dvidešimt – įvairiai. O ieškom, ir su automobiliais važiuojame, ir einam, ir pagriovius, paraves visas apžiūrim. Gavosi bendras šeimos pomėgis, – Kiek skiriate laiko? – Pakankamai nemažai, tik turim laisvo laiko ir iš karto į mišką“, – sako Kauno rajono gyventoja Gabija Urlikytė.
Tad didžiulį lobyną jie rikiuoja miško pavėsinėj – ir tai tik dalis jų rastų įspūdingų ragų. Laimikiais džiaugiasi gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ ragų ieškotojus vienijančioje grupėje. Kitiems laimė nusišypso surasti iš karto du ragus – visą briedžio ar elnio ragų vainiką.
O sutuoktiniai Karpavičiai iš Marijampolės rajono Buktos kaimo į ragų rinkimo avantiūrą drauge leidosi prieš 6-ius metus:
„Viskas prasidėjo nuo šito rago, tiesiog eidamas šernų taku pelkėse rezervato užtaikiau...“
Ir, sako, kasmet vis daugiau azarto.
„Ypatingai traukia, kai randi gražų laimikį, tai pasikrauni tų gerų emocijų ir lauki sekančio išėjimo, ir vis tikiesi, kad dar kažką gražesnio rasi“, – sako Marijampolės rajono gyventoja Oksana Karpavičienė.
Kiekvienas ragas unikalus ir su sava istorija.
„Būna randam vieną ragelį, praeina metai laiko, surandam antrą pusę, praktiškai toje pačioje vietoje, nors atrodo viskas apžiūrėta – tie ragai kaip grybai, sugeba slėptis, matyt, ir po vienu lapu“, – tikina Marijampolės rajono gyventojas Vaidas Karpavičius.
Kovą lietuvius užvaldo tikra ragų ieškojimo karštinė, mat brandūs patinai savo didingas karūnas jau numetę, o jaunikliai dar tik pradeda, įprastai su ragais būna iki balandžio. Tad miškuose dabar landžioja gausybė žmonių, tik ne visi draugiški gamtai.
„Reikėtų žinoti biologiją gyvūno. Kaip atskirti pateles nuo patinų pagal pėdsakus, pagal ekskrementus, nes dabar vaikymas vaikingų patelių ne į naudą išeina, mes matom kaip visą dieną elniai laksto po mišką“, – teigia girininkas Kęstutis Markevičius.
Vieni ragų ieško dėl azarto ar noro pasigaminti kokią puošmeną, kiti norėdami užsidirbti.
„Kaip grybaut: vieni grybaut, kiti ragų ieškot. Elninių gyvūnų populiacija padidėjo, didesni šansai surasti tą ragą ir visai smagu, kai žmonės randa tokį, savotiškas trofėjus, puošmena, o ir supirkimas vyksta ragų“, – sako K. Markevičius.
Už ragų kilogramą mokama ir apie dvidešimt eurų.
