Internete pilna vaizdų su Ukrainoje mirusiais rusų kariais, tačiau tokie įrašai ne visada pasiekia pačios Rusijos gyventojus. Putinas nenori kalbėti nei apie karą, kurį melagingai vadina specialia operacija, nei apie konkrečius negyvų karių skaičius.
„Suprask, kad nėra jokių nuostolių Rusijos pusėje. Kuo greičiau Rusijos žmonės supras ir kuo daugiau žmonių supras, kad žūsta nekalti žmonės, žūsta vaikai, kurie yra bombarduojami kiliminiu bombardavimu ir kad žūsta Rusijos kareiviai, kurie ten yra atvežti neva į mokymus, tuo greičiau didesniam žmonių skaičiui atsibos tai toleruoti“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Rusijos gyventojams tiesą parodyti bando lietuviai, kurie kariauja internetiniame fronte. Lietuvos gyventojai socialiniuose tinkluose mobilizuojasi. Pavyzdžiui, google žemėlapių komentarų skiltys virsta karo lauku. Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskyroje įamžintos karo aukos.
Lietuviai karo įrodymus palikinėja lankomiausių Maskvos vietų paskyrose. Atsiliepimuose apie viešbutį dedamos Rusijos karių nuotraukos. Komentaruose apie restoraną susprogdintų daugiabučių vaizdai.
„Mums riekia padėti ukrainiečiams, tai mes galime padėti ginklais ir informacine kova. Ginklus tiekiam, informacine kova vyksta. Tų komentarų tikslas yra šiek tiek skleisti tiesą Rusijoje, nes yra ribojama, blokuojama. Kažkas ieškodamas, kur pavalgyti restorane galbūt pamatys komentarą, kad Jūsų šalis yra agresorė“, – sako Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas.
Šiuo metu lietuviai seka programišių tinklo „Anonymus“ pavyzdžiu: „Rusijos piliečiai, kovo 3-iąją visi jūsų pinigai iš banko sąskaitų bus pervesti ukrainiečių kariams. Mes taip pat atakuojame Rusijos infrastruktūrą. Mūsų veiksmai jau sukėlė daug žalos Rusijai.“
Palikinėja komentarus ir po bankų paskyromis:
„Kodėl negaliu atsiimti pinigų ar atlikti pavedimo?“
„Negalima išgryninti pinigų!!!. Jau išbandžiau 5 bankomatus.“
„Kaip tai normaliai veikia, jei mano kortelė užblokuota.“
„Mes galime tas sankcijas, jų efektą pagreitinti ir gal tada prasidės pokyčiai iš Rusijos vidaus. Nes kol 1000 protestuos nieko nebus. Kai išeis milijonas į gatves, jau galima tikėti kažkokių pokyčių“, – kalba K. Žukauskas.
Socialiniuose tinkluose aktyvūs lietuviai ne tik palieka tūkstančius komentarų apie vykstantį karą Ukrainoje, bet ir skambina į Rusijos karo ligonines, kur ieško žuvusių ar sužeistų karių. Internetiniame fronte kariaujama ne tik komentarų skiltyse, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius ant savo automobilio klijuoja ukrainiečių Gyvačių salos gynėjų rusams pasakytą frazę.
Daugiau nei 10 000 savanorių internete susivienijo tam, kad iš socialinių tinklo „Telegram“ dingtų ukrainiečiams pavojingos grupės. Mat Rusija internete samdo žmones, siūlo jiems už 100 dolerių pažymėti taikinius Ukrainos miestuose.
„Su specialiais markeriais įrenginiai, kuris klijuojasi prie pastato stogo dedasi, žymėjo pastatus, kuriuos reikia bombarduoti. Mes naikinome grupes, kurios renka tuos savanorius už pinigus, kurie turėjo tuos veiksmus daryti. Visame pasaulyje programišiai bando paralyžiuoti Kremliaus propagandos mašiną. Kuriamos net specialios svetainės, kurias gali naudoti kiekvienas eilinis gyventojas“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.
Atsidarius tokią nuorodą, jūsų kompiuteris bando daugybę kartų atsidaryti rusiško portalo puslapį. Kuo daugiau vartotojų tai daro, tuo Rusijos propagandos kanalams internete sunkiau atsilaikyti.
„Kadangi šitų puslapių ir užklausų yra begalinis kiekis vienu metu, tai serveris, kuris tą puslapį palaiko nebesusitvarko su užklausomis, tampa nepasiekiamas, nefunkcionalus“, – aiškina „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
„Tam, kad vykdyti rimtas operacijas, mums reikia rūko dūmų ir panašios uždangos, taip šie žmonės dalyvauja mums padėdami sukurti uždangą, kur atrodo yra daug lankytojų, o mes kaip hakeriai darom savo operacijas. Lauždami svetaines“, – sako M. Pareščius.
Programišiai stabdo rusų propagandą įvairiausias būdais: Kremliaus televizijų signalus keičia ukrainietiškais kanalais. Laužia valstybines Rusijos interneto svetaines ir duomenų bazes.