Nuo rugpjūčio pradžios Lietuvos pasieniečiai apgręžė daugiau nei 8000-ius sieną neteisėtai kirtusių migrantų, tačiau FRONTEX Fundamentalių teisių biuras sako, kad toks migrantų apgręžimas prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai. Tad Lietuva artimiausiu metu gali sulaukti griežtų rekomendacijų. Viena jų neteisėtai sieną kirtusius migrantus ne siųsti atgal į Baltarusiją, o vežti į Lietuvos pasienio punktus, kur jie galėtų pateikti prieglobsčio prašymą. Tokių nuo vasaros Lietuva sulaukė vos vienuolikos.
„Tokios galimybės, būtent nepaprastos situacijos sąlygomis, nelabai galime ir svarstyti, pagal tam tikrą kriterijų tik įleidžiami tam tikri pažeidžiami asmenys, o kita vertus, jei mes sulaikę žalioj sienoj visus gabentume į pasienio punktus, tai būtų ta pati atvirų sienų politika, kuri šiai dienai Lietuvoje tikrai nėra galima“, – teigia vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Dar viena biuro pastaba – dėl neefektyvių prieglobsčio prašymo procedūrų, kurias kritikuoja ir Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
„Šiai dienai nuo apgręžimo praktikos taikymo pradžios yra pateikta viso labo 11 prieglobsčio prašymų, todėl natūralu, kad tarptautinėms organizacijoms kyla labai rimtų ir pagrįstų abejonių, ar Lietuvoje išvis dar egzistuoja efektyvi prieglobsčio prašymo procedūra. Tai tas abejones reikis išsklaidyti“, – sako Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.
Be to, FRONTEX biuras kritikuoja Lietuvą ir dėl pažeidžiamų asmenų nustatymo – esą ši sistema Lietuvoje neveikia. Biurui ypač nerimą kelia tai, kad tarp apgręžtų migrantų daug vaikų, sergančių žmonių, senjorų, nėščiųjų, prekybos žmonėmis aukų.
„Atgrasymo ir apgręžimo politika duoda savo rezultatus, skaičiai yra minimalūs pastarąsias savaites, iki 10 per parą. Jei dabar paskelbsime, kad atidarome sieną, turbūt grįžtume prie šimtų ir galbūt net ir tūkstančių. Tokios prabangos sau leisti negalime“, – tikina A. Abramavičius.
Vidaus reikalų viceministras pabrėžia, kad rekomendacijos nėra privalomos ir Lietuva atsižvelgs tik į tas, kurios neprieštaraus vykdomai apgręžimo politikai. Esą blogiausia ginčo su FRONTEX pasekmė būtų, jei misija pasitrauktų iš Lietuvos. Šiuo metu Lietuvoje sieną saugoti padeda 54 FRONTEX pareigūnai.
„Pats FRONTEX turės apsispręsti. Kita vertus, tada kvestionuokim kitaip. Jei FRONTEX nepadeda saugoti išorinių sienų, kam apskritai tokia agentūra yra reikalinga su šimtamiljoniniu biudžetu iš visų šalių narių? Tai galima gal pakviesti tada kokią skautų organizaciją registruoti neteisėtus migrantus ant sienos?“ – sako A. Abramavičius.
„Iš tiesų, apmaudu dėl tokios trumparegiškos vidaus reikalų ministerijos, kurią išsakė viceministras, pozicijos. Yra labai svarbu, kad Lietuva, priešingai nei Lenkija, nesusipyktų nei su FRONTEX, nei su Europos Sąjungos institucijomis, nes būtent jos yra pagrindinis mūsų strateginis partneris valdant šią migracijos krizę“, – kalba T. V. Raskevičius.
Šiuo metu Lietuvoje sieną saugoti padeda 54 FRONTEX pareigūnai.
