Lietuvos vaikų ir jaunimo centro stalo teniso trenerė Jūratė žaidžia su vaikais keletą kartų per savaitę. Centre siūlomos sporto veiklos, kur aktyviai laisvalaikį leidžia per 6-is tūkstančius vaikų. Jo atstovai džiaugiasi, kad net pradinukai domisi sveika gyvensena ir sportu, tačiau Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidžia liūdnus rezultatus – iš 550 jame dalyvavusių šeimų, kas ketvirtas 7-erių–14 metų vaikas turi antsvorio ar yra nutukęs. O dėl visko kaltas ir ilgai užsitęsęs karantinas.
„Daugelis pradėjo daugiau valgyti ir dar kas blogai, kad jie pradėjo valgyti daugiau nesveiko maisto, to, vadinkim, šlamštinio maisto. Ir tas maistas buvo labai dažnai valgomas prie ekranų“, – sako universiteto profesorius, gydytojas Vaidotas Urbonas.
Tiesa, padidėjusio svorio priežastis – ne vien maistas ir internetas. Vaikai negalėjo nei štai taip pasportuoti sporto salėje, nei vaikščioti į mokyklą, tai vaikų fizinis aktyvumas ir apsiribojo tik vaikščiojimu į virtuvę ar klaviatūros maigymu.
„Fizinis aktyvumas labai stipriai nukentėjo. Jeigu mes rekomenduojame vaikui mažiausiai valandą laiko fizinio aktyvumo per dieną, kiekvieną parą, kiekvieną dieną. O netgi kas antrą dieną ir didelio intensyvumo krūvį. Ne tai kad pastovėti lauke. Tai per karantiną ryškiai sumažėjo fizinio aktyvumo laikas“, – pasakoja V. Urbonas.
„Kai mes einame į mokyklą, tai jau yra energijos eikvojimas. Vadinasi, mes nueiname, mes einame iš vienos klasės į kitą, mes turime sporto užsiėmimus, papildoma veikla, papomokinė veikla, ji yra pageidautina, bet tikrai jinai yra neprivaloma, nes tai, ką vaikas gauna fizinį aktyvumą, tikrai to užtenka, jeigu mes deriname su sveikos mitybos principais“, – teigia „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė.
Tačiau praradę galimybę net pasivaikščioti iš klasės į klasę ir tiesiog valgydami, lietuvių vaikai ėmė ir nustebino mokslininkus. Anksčiau beveik neregėtos problemos – antsvorio ir nutukimo – skaičiumi vaikai pralenkė amerikiečius. Su šia problema susiduria 23 procentai Lietuvos vaikų, o Jungtinėse Valstijose – bene 21 procentas.
Šiuo procentu lietuviai lenkia ir Jungtinės Karalystės vaikus, kur, skaičiuojama, per 21 procentą vaikų kovoja su nutukimu. Kol kas situacija dar prastesnės Ispanijoje, kur dėl per didelio svorio skundžiasi kas trečias vaikas. Vis tik gatvėje sutikti lietuviai neslepia – atžaloms pasimėgauti saldumynais ar nesveiku maistu tikrai leidžia, tačiau sako, kad stengiasi rodyti tinkamą pavyzdį:
„Kartais leidžiame ar hesburgerį kokį ir makdonaldą, bet, nu, stengiamės vis tiek kažkaip taip daržoves visokias, vaisius.“
„Nu, koks vaikas be saldainių?“
„Kokia bus močiutė, jeigu nepalepins?“
„Būna, picas valgome, būna kartais ir mėsainių užkandame, visko pasitaiko.“
„Mane tėvai pačią taip augino, kad kuo mažiau nesveiko maisto būtų, tai tiesiog, manau, kad taip pat.“
Tiesa, tyrimo grupės ekspertai taip garsiai skambinti pavojaus varpais dar nesiryžta – esą paties tyrimo imtis ganėtinai maža. Vis tik rezultatai rodo vis prastėjančią tendenciją, kuri gali turėti skausmingų pasekmių.
„Gali atsirasti vėlavimai lytinės brandos arba netgi per greita lytinė branda, tarkime, plaukuotumas. Pirminiai, antriniai lytiniai požymiai gali atsirasti taip pat. Kaip čia anksčiau anksčiau arba vėliau priklausomai nuo vaiko organizmo, miego sutrikimas, tai na tiesiog vaikai pradedi nemiegoti naktimis o dienomis yra mieguisti“, – teigia I. Juškinė.
„Komplikacijos labai sunkios būna, kai kada reikia netgi kepenų transplantaciją atlikti, jeigu yra kažkoks kepenų suriebėjimas ir dėl to atsiranda uždegimas kepenų ir cirozė“, – aiškina V. Urbonas.
Gydytojai perspėja – daugėja ir vaikų, kuriems nustatomas metabolinis sindromas, kuris padidina antrojo tipo cukrinio diabeto ir kitų ligų riziką. Anksčiau taip anksti gydytojai šio sindromo beveik neaptikdavo.
O specialistai vieningi – vaikas tinkamai nevalgys ir nesportuos, jei tėvai nerodys gero pavyzdžio.
„Jeigu tėvas, mama po darbo gražiai nugula ant sofkutės ir pasiėmę pultelį praleidžia likusią, tai turbūt tikėtis, kad vaikas neims planšetės ir nedarys to paties, tai turbūt tikimybė maža, nes turbūt vaikų nereikia auklėti, užtenka gerai pačiam elgtis, rodyti pavyzdį ir įtraukti vaikus į tuos dalykus“, – sako centro direktorius Valdas Jankauskas.
Esą į Lietuvos vaikų ir jaunimo centrą gausiai traukia ne tik vaikai, bet ir šeimos.
Ir nors konkrečiai į vaikų antsvorio ir nutukimo problemą centras nesikoncentruoja, jo darbuotojams tenka dirbti ir su antsvorio turinčiais vaikais – tėvai konsultuojasi su treneriais ar būrelio vadovais. Per mažas vaikų judėjimas atsiliepia ne tik fizinei vaikų sveikatai, bet ir emocinei būklei, o ji ne mažiau svarbi. Dėl patyčių jie susiduria su depresija, savigarbos stoka ir nepilnavertišukumo kompleksu.
„Dažniausiai epitetai būna neigiami. Tešlius, nevėkšla ir taip toliau ir panašiai, ir jeigu tau kala kiekvieną dieną bendraamžiai, kad tu toks esi vaikas, na, natūralu, ne visi gali apsiginti, kitas užsisklendžia savyje, grįžta namo, nebenori bendrauti, valgo daug, nes bando tą savo emocinį, tokią depresiją gydyti maistu ir tada užburtas ratas“, – kalba V. Urbonas.
Tad norint išvengti sveikatos ir psichologinių problemų ateityje, specialistai tėvams rekomenduoja ne tik rodyti tinkamą pavyzdį, bet ir užtikrinti reguliarią vaikų valgymo rutiną, vaikams duoti kuo įvairesnį maistą, riboti nesveiką maistą, gazuotus gėrimus, ir, žinoma, užtikrinti fizinį aktyvumą – judėti vaikai turėtų bent valandą per dieną.
