Tuo metu medikai perspėja, kad antroji susirgimų banga gali būti dar labiau komplikuota nei pirmoji, nes kartu su ja laukia gripo bei kitų virusų antplūdis.
Kauno miesto klinikinės ligoninės darbuotoja pasakoja apie patalpas, kuriose kaupiamos apsaugos priemonių atsargos. Jas pirko ir pati ligoninė, ir gavo jų iš valstybės rezervo.
Specialiose patalpose, dėžėse laikomi respiratoriai, antbačiai, vienkartinės pirštinės, chalatai. Jų kas mėnesį irgi, deja, prireikia ne vieno ir ne dviejų:
„Žinokit, kažkur apie 50 vienetų. Per mėnesį“, – pasakoja darbuotoja.
O iš viso priemonių kaupiama tiek, kad užtektų gerokai į ateitį.
„Na, čia tūkstančiais reikėtų skaičiuoti, dešimtimis ir gal net šimtais tūkstančių įvairiausių priemonių: nuo akinių, respiratorių kelių lygių, pirštinės, kombinezonai“, – sako ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.
Kaip pasakoja įstaigos atstovas, koronaviruso pandemijos metu ligoninėje vienu būdavo gydomi maždaug 25 Covid-19 užsikrėtę pacientai. Akivaizdu, kad juos gydantiems medikams prireikdavo daugybės apsauginių kostiumų. Todėl ir atsargų vis daugėja.
„Palyginti kaip paprastai būna pas mus ruošiantis epideminiams įvykiams, žinoma, dabar yra nepalyginamai didesnis, nes pandemijos mastas didelis“, – pasakoja S. Tvirbutas.
Plečiasi ir valstybinis šių atsargų rezervas. Tiesa, ministerijos prižiūrimi valstybiniai sandėliai nuo visuomenės akių slepiami. Ministerija praneša, kad tarp apsaugos priemonių – ir šimtas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų bei trys šimtai švirkštinių pompų sistemų.
Kiek iš viso priemonių perkama – paslaptis. Tačiau pirmiausia ministerija planuoja užpildyti per pandemiją išnaudotų priemonių rezervą, tam prireiks vienuolikos milijonų eurų.
„Tos priemonės tikrai nebuvo visos sunaudotos, dar gauta ir pagalba. Jos likusios sandėly, yra padaryta revizija, ko trūktų iki bendro komplektavimo pagal lygius ir dabar kaip tik perkama“, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Tada priemonių užtektų 30-iai dienų. Tačiau tikslas – turėti atsargų 60-iai dienų, o tam prireiks dar keliolikos milijonų eurų. Duotas nurodymas atsargas pirkti ir pačioms ligoninėms.
„Valstybės rezervo tikslas nėra aprūpinti 100 proc. visus. Valstybės rezervo tikslas yra atsitikus tokiai situacijai padėti, kai reikalinga pagalba, kol bus atstatytas tiekimas, gauta naujų priemonių“, – kalbėjo A. Šešelgis.
Ar iš tiesų rudenį Lietuvoje kils antroji koronaviruso banga, atspėti neįmanoma, tačiau tikimybė nemaža.
Visgi, pasak profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, net ir turint užtektinai apsaugos priemonių, rudenį protrūkis gali būti itin klastingas.
„Kalbant apie rudenį ateinantį, mes pakliūsim į spąstus. Mums reikės diferencijuoti – ar tas karščiavimas su Covid susijęs, su gripu, ar kita infekcija. Nes lapkričio mėnuo yra labai mėgstamas visų virusų“, – sako gydytojas Vytautas Kasiulevičius.
Dauguma naujų infekcijos atvejų dabar – įvežtiniai. Specialistų tai nestebina. Grėsmę kelia vien jau keliavimas lėktuvu.
„Jeigu mes sakom, kad 15 minučių šalia yra rizika užsikrėsti, tai buvimas keletą valandų sėdint šalia, aišku, susiję su rizika. Tu nežinai, ar tas žmogus užsikrėtęs, ar ne. Juo labiau, ir oro cirkuliavimo problema yra lėktuve“, – pasakoja V. Kasiulevičius.
Visgi susirgimų statistika gerėja ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų valstybėse. Kasiulevičius didesnę grėsmę dabar mato iš Rytų.
„Prognozuojam, kad ta situacija turėtų išlikti stabili, nebent atsitiks nenumatytų dalykų. Pavyzdžiui, staigus sienos atvėrimas su Baltarusija, kur labai dideli srautai žmonių, kurie užplūs mūsų prekybos centrus išsiilgę ir tada galime turėti blogą situaciją. Tai čia priklauso nuo politinių sprendimų“, – teigia V. Kasiulevičius.
Savaitės pradžioje Lietuvoje fiksuota vos po vieną susirgimo koronavirusu atvejį. Užvakar skaičius ūgtelėjo iki septynių, o vakar infekcija nustatyta trims tautiečiams.
