Dalis gamintojų galėtų pradėti gamybą vos ne rytoj, kiti rodo tik projektus. Anušauskas svarsto: reikėtų įmonėms susiburti, tada ir dronų gamyba ir mums ir Ukrainai bus greitesnė.
Kyviškių aerodrome pakyla ir skraido kovinis dronas kamikadzė „Jatahan“. Gali nuskristi 10–15 kilometrų, nunešdamas iki pusantro kilogramo sprogmenį. Tokie naudojami fronto linijoje Ukrainoje.
„Jie gerai dirba – daug geriau smūgiuoja nei amerikiečių „Switchblade“, dėl to, kad „Switchblade“ neša 300–400 gramų ir nesunaikina didelio ploto. Su mūsų kovinėmis dalimis 25–30 metrų – totalus sunaikinimas“, – aiškina „Altus technicus“ vadovas Valerijus Borovykas.
Lietuvos kariuomenė kol kas tokių dronų neturi. Vienas „Jatahanas“ galėtų kainuoti iki 10 tūkstančių eurų – bent dvigubai pigiau už amerkietiškąjį „Switchblade“.
„Pigiai ir daug. Su savo kovinėmis dalimis. Viskas, ko reikia“, – teigia V. Borovyk.
Krašto apsaugos ministras sako: plataus masto karas Ukrainoje parodė, kad vien užsienietiškais dronais kliautis užklupus karui neįmanoma.
„Dronus mes galime turėti, bet jų netektys karo sąlygomis yra labai didelės, todėl pageidautina gamybą ir gamintojus turėti vietoje, kad būtų galima kompensuoti tikėtinus nuostolius“, – sako A. Anušauskas.
„Jatahanų“ gamintojai sako: ir Lietuvoje planuoja pradėti šių dronų gamybą.
„Jeigu daryti savo, reikia dabar pradėti. Mes pasiruošę duoti dronų, kovinių dalių technologiją, kad greitai pradėtume viską“, – teigia V. Borovykas.
Savo variantus siūlo ir lietuviai. Žvalgybai ar daiktų gabenimui skirtus dronus rodo bendrovės „Aerodiagnostika“ įkūrėjas.
„Štai šis yra greitaeigis. Tokioms situacijoms, kai reikia greitai nuskristi, pastebėti, galbūt kažką nuveikti, grįžti atgal. Skleidžiasi parašiutas, jis gali pakilti praktiškai iš niekur katapultos dėka“, – pasakoja „Aerodiagnostikos“ vadovas Robertas Urbanavičius.
Bendrovės atstovas sako, kad šiuos dronus išbandė, tačiau negali detalizuoti, kur ir kaip.
„Mes negalim nei teigti, nei neigti. Jie atpylę pakankamai daug operacinių valandų Lietuvos, galbūt ir ne tik Lietuvos padangėje“, – kalba R. Urbanavičius.
Sako: tokie ir dešimt tūkstančių, ir kelis milijonus gali kainuoti. Ir ne tik orlaivius lietuviai rodo. Oro gynybos sistemą nuo dronų siūlo kita bendrovė.
„Jisai valdomas internetu ir jisai galėtų būti ant šito pastato stogo, o operatorius sėdėtų prie kompiuterio, viską stebėti, valdyti, gauti pranešimus apie skraidančius dronus ir panašiai“, – sako „Sprendimų pramonei“ atstovas Rokas Stankus.
Tačiau jį dar reiktų ištobulinti, o tai užtruktų ir iki kelių metų. Iš 18 įmonių dalis rodo tik prototipus. Pavyzdžiui, kaip ir antžeminį droną, kuris būtų valdomas nuotoliniu būdu ir galėtų vykdyti ataką.
„Kol kas dar ne visi pasiruošę, kiti žadėjo per ateinančius mėnesius tai padaryti. Tikėsimės, kad taip ir bus“, – kalba A. Anušauskas.
Pasak ministro, jeigu įmonės susiburtų į vieną konsorciumą, būtų galima dar greičiau sukurti šalies dronų pramonę.
