Dronai gali būti gaminami čia pat, Lietuvoje. Gamintojai pristatė visiškai naujus modelius ir tuos orlaivius, kurie jau parduodami užsienio šalims, įskaitant Europos valstybes ir Ukrainą.
Įmonės „Aviatic MRO“ vadovas Povilas Padaiga tiki, kad jų gaminami SWIFT-VTOL elektriniai dronai būtų naudingi Lietuvos kariuomenei.
„Tai vertikaliai pakylantis, nusileidžiantis kvadrokopteris su papildomu varikliu atskiriems skrydžiams. Tai leidžia sutaupyti galios skrendant.
Mūsų manymu, toks orlaivis, NATO pirmos klasės bepilotis dronas, itin tinka Lietuvai, nes tiek atstumai mūsų teritorijoms tinkami, tiek labai paprastas valdymas, gabenimas, lengvumas“, – teigė jis.
Šie dronai daugiausiai skirti žvalgybos užduotims vykdyti, tačiau gali ir atakuoti.
„Elektrinė versija skirta žvalgybai, gali gabenti iki 2,5 kg krovinį. O hibridinė versija, tai yra elektrinė su propeleriniu varikliu, jų misijos iš esmės neribojamos. Pakelia iki 8 kg svorį. Yra dideli atstumai, aukščiai. Gali būti ir žvalgybinė, kovinė paskirtis“, – nurodė P. Padaiga.
Šis orlaivis gali veikti iki 150 kilometrų spinduliu, o jo kaina prasideda nuo 800 tūkst. eurų. Įmonės vadovas teigia, kad šie dronai ateityje galėtų būti gaminami Šiauliuose.
Štai, kokie dronai skraido Ukrainos fronte: pigūs ir greit pagaminami
Įmonės „Altus technicus“ savininkas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys Valerijus Borovikas į Lietuvoje rodė dronus-kamikadzes, kurie skraido ties Ukrainos fronto linijomis.
Taktinio kovos lauko dronas „Jadogan“ juda 15 kilometrų spinduliu ir sveria apie 1–1,5 kilogramo.
„Dronas „Jadogan“ naikina priešą 25 metrų atstumu. <...> Taip pat yra skirtas naikinti priešo sunkiajai ginkluotei, šarvuočiams. Kitas dronas „Gaidamaka“ neša 2,5–3 kilogramų krovinį apie 25–30 kilometrų. <...> Jis daugiau skirtas naikinti tankus, minosvaidžius, apkasus ir slėptuves, štabus. <...> Jie jau dirba Ukrainoje, naikina priešą – tai realūs dronai, kuriuos mes pasiruošę ir gaminsime Lietuvoje“, – pasakojo ukrainietis.
Didesniojo drono „Gaidamaka“ kaina siekia iki 10 tūkst. eurų, o mažesnis „Jadogan“ atsieina apie 8 tūkst. eurų.
Ukrainos kariai šiuos dronų modelius dabar plačiai naudoja karo fronte – Rytuose ir ties Chersono sritimi, pažymėjo V. Borovikas. Jie gaminami ir Lietuvoje.
„Jie jau dirba priešakinėse linijose. Daugiau negu 50 „Jadogan“ dronų pagaminta, Vyriausybė užperka. Visa ši įranga ne tokia „išlaižyta“, blizganti, bet ji greit gaminama. Dabar tai, kas pristatoma parodoje, yra gražu, bet pusė jų nepakils į orą, nes veikia stipri priešo radijo bangų apsaugos sistema. Todėl būtina tiekti daug pigių dronų“, – pažymėjo V. Borovikas.
Per mėnesį 5 žmonių komanda pagamina 30 vienetų šios rūšies dronų. Vienas padalinys dirba Lietuvoje, keletas kitų – Ukrainoje. „100 vienetų per mėnesį laisvai galime gaminti“, – sakė „Altus technicus“ vadovas.
Dronai – ne tik danguje? Ruošia antžeminį robotą
Lietuvos gamintojai pristatė ir naują dronų prototipą – antžeminį robotą „Combat-RCV“.
„Gynybos inovacijų produktas – antžeminis dronas, robotizuota kovos mašina, skirta pakeisti karius mūšio lauke. Ukrainos karas rodo, kad kariai savo gyvybes saugo – per atstumą įrengia ginklus, kad nepapultų po ugnimi.
Šis dronas stipriai šarvuotas, gali papulti po ugnimi ir niekas nenukentės. Jis gali saugoti įvairias teritorijas, <...> jį labai sunku sunaikinti. Tinka beveik visoms misijoms karinių konfliktų metu, kaip, pavyzdžiui, konvojų apsauga“, – kalbėjo Donatas Skulskis, įmonės „PB group“ vadovas.
Šis dronas sukabinimo įtaisu gali būti prikabintas prie karo technikos, juda ant dviejų ratų. Jis varomas elektra, valdomas per nuotolį, pats gali nuvažiuoti iki 60 kilometrų. Toks antžeminis dronas kainuoja iki 300 tūkst. eurų. Drono kūrėjai įžvelgia potencialą – toks prietaisas būtų neprošal Lietuvos kariuomenei, tikino „PB group“ direktorius.
„Pasaulyje RCV robotai labai dideliam pareikalavime, nes leidžia pakeisti gyvąją jėgą. Ore matome tai, tas pats greitai bus ant žemės. Kareivių kare nebematysime. <...> Efektyviam nebrangiam variantui matome dideles galimybes, ypač Lietuvoje, nes mūsų karinės pajėgos labai mažos“, – prognozavo D. Skulskis.
Renginyje „Dronų diena 2022“ dalyvavo 18 dronų gamintojų, jų įrangą vertino krašto apsaugos sistemos specialistai. Tai pirmas tokio pobūdžio renginys, skirtas susipažinti su lietuviškos pramonės gamintojų potencialu žvelgiant iš gynybos perspektyvos, nurodoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime.
„Bepiločių orlaivių ir jų sistemų vystymas ateityje paverčiant juos konkrečiais gynybiniais pajėgumais – viena prioritetinių Krašto apsaugos ministerijos sričių tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu (ES ir NATO) mastu“, – teigia KAM.
Po renginio numatytos tolesnės diskusijos, situacijos ir galimybių analizė, pajėgumų poreikių ar lūkesčių vertinimas, ilgalaikio planavimo elementai.
