Tuo metu dalis lietuvių bijo, kad naujos bangos sugadins jų sveikatą. Ministras Aurelijus Veryga tai mėgina neigti ir kartu su kitais ministrais rezga planą Lietuvoje įkurti naują valstybinį telekomą. Privatūs mobilaus ryšio operatoriai nesupranta, kam dešimtis milijonų mokesčių mokėtojų eurų kišti į šį projektą.
Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius Vašingtone pasirašo susitarimą su valstybės sekretoriumi Mike Pompeo dėl naujojo 5G tinklo saugumo. Lietuva įsipareigoja laikytis amerikietiškų standartų ir į šį strateginį tinklą, kuris taps ne tik komunikacijos, bet ir daugybės įrenginių valdymo tinklu, neįsileisti priešiškų valstybių vyriausybių kontroliuojamų kompanijų. Tokia amerikiečiai laiko kinų Huawei.
„Memorandumas kalba apie principus, koks mūsų požiūris į naujos kartos telekomunikacijų veikimą. Kokie principai gerbiami. Skaidrumas, konkurencingumas, pagarba ir apsauga intelektualinei nuosavybei. Šalių nesikišimas į technologijas“, – sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Kad tai būtų saugus ryšys, turima omenyje nuostatas, Kinijos įstatymus apie bendradarbiavimą, žvalgybos visa kompanija, visos technologinės rizikos su tuo susiję“, – pasakoja Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Lietuvoje itin spartus penktosios kartos mobilusis ryšys dar neveikia. Susisiekimo ministerija dar tik žada, kad jis po dvejų metų veiks viename didžiausių Lietuvos miestų, o dar po metų jau penkiuose miestuose. Jau po penkerių metų itin aukšto dažnio bangų tinklas turėtų veikti mažesniuose miesteliuose, pagrindinėse automagistralėse, geležinkeliuose, uostuose.
Vakarų Europoje sąmokslo teorijomis įtikėję žmonės net degina siųstuvų bokštus, panikuodami dėl savo sveikatos. Lietuvojoje irgi yra žmonių tikinčių internete platinamomis samokslo teorijomis, kad itin aukšto dažnio 5G ryšio bangos, kurios sups mus iš visų pusių, pakenks smegenims, sukels vėžį ir kitas ligas:
„Aišku, mokslo įrodyta, kad veikia tos bangos, mobilieji ir kiti elektroniniai prietaisai.“
„Va taip kalbu. Girdisi gerai. Bijau sugadinti klausą, skaičiau, kad kenkia ir smegenims, visiems.“
„Reikės mažinti šnekėtojų laiką, riboti, nes galvą pradeda skaudėti.“
Ministras A. Veryga ramina, esą nerimauti dėl mus vis labiau supančių radijo bangų nėra pagrindo.
„Su kiekvienu ryšiu, bet kuria nauja technologija žmonėse būdavo baimių, kurių neišeidavo pagrįsti racionaliai. Bijoma elektros, radijo bangų, bet visuomenė gyventi be progreso negali“, – teigia ministras A Veryga.
Ruošiantis 5G tinklo įjungimui Lietuvoje jau prasideda grumtynės dėl radijo dažnių, kurie bus naudojami naujajam ryšiui. Žlugus dabartinių valdančiųjų užmojams įsteigti valstybinį banką ir vaistinių tinklą, privačios telekomunikacijų kompanijos kaltina Vyriausybę dabar paknopstomis jau steigiant valstybinį telekomą. Privatūs operatoriai ragina naudotis jų paslaugomis, mat valstybinio tinklo išlaikymas mokesčių mokėtojams esą kainuos 6 kartus brangiau nei mokame už mobilųjį ryšį dabar.
„Planuojama statyti naują tinklą, kuriuo naudosis 11 tūkst. vartotojų. Kiekvienas abonentas atsieis 670 € per metus“, – kalbėjo „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas.
Susisiekimo ministras aiškina, esą naujasis tinklas bus skirtas saugiai bendrauti valstybės institucijų tarnautojams. Ir ministrui negaila mokesčių mokėtojų pusšimčio milijonų eurų siųstuvams ir kitai įrangai, o vėliau kasmet dar po 5 milijonus tinklo išlaikymui.
„Valstybė kaip visuomeninio intereso užtikrintoja turi rezervuoti dalį dažnių, kad plėstų kritinio ryšio tinklą“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Pasak ministro, naujasis itin spartus, galintis perduoti vaizdinę informaciją valstybinis mobilusis tinklas būtinas per ekstremalias situacijas. Tačiau privatūs operatoriai piktinasi, kad valstybinis telekomas jiems paliks tik likučius 5G tinklui reikalingų dažnių.
„Atima, rezervuoja dažnius, kurie reikalingi vartotojams naudotis mobiliaisiais ryšiais ir ateinančioms technologijoms kritiniam, tinklui, kuriuo šiuo metu naudojasi 11 tūkst. žmonių, pareigūnų, medikų. 11 tūkst. ir 3,5 milijono mes paprasti mirtingieji“, – pasakoja M. Ubartas.
Privatūs mobiliojo ryšio operatoriai įrodinėja, esą valstybės institucijoms naudotis jų paslaugomis būtų daug pigiau ir klausia, kam kurti valstybinį tinklą, jei jo galimybės bus ribotos ir jau dabar valdininkai pripažįsta, kad be komercinių ryšio operatorių paslaugų vis tiek neapsieis.
