Trečiadienį Vyriausybės pasitarime planuojama priimti protokolinį sprendimą, kuriuo pavestų Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas (VRM) įgyvendinti Valstybinio kritinio ryšio tinklo (VKRT) sukūrimo priemonių planą jame nustatytais terminais.
Taip pat Vidaus reikalų ministerijai būtų pavesta iki 2020 m. spalio 20 d. kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl kai kurių dažnių rezervavimo VKRT reikmėms.
Sprendžiant iš pasitarimui pateiktos informacijos, šiuo metu valstybės institucijos valdo daugiau kaip 15 skirtingų ir tarpusavyje nesujungtų mobiliojo ir radijo ryšio tinklų. Ryšio kaštai vienam įrenginiui metams svyruoja nuo 2950 eurų iki 41 eurų.
Esą tai lemia didelius tinklų eksploatacijos kaštus, neefektyviai naudojamą valstybės turtą ir piniginės lėšas.
„Į (VRM ir jai pavaldžių institucijų) TETRA tinklą yra investuota virš 33 mln. eurų. Taip pat valstybėje buvo statomi ir atskiri GSM-R (Lietuvos geležinkeliai, investicija – apie 50 mln. eurų), greitosios medicinos pagalbos bei kiti tarnybiniai mobilaus ir radijo ryšio tinklai, tačiau dėl skirtingų technologijų negali būti sujungti, teikia tik balso paslaugą ir neatliepia šių dienų poreikių“, – rašoma naujo tinklo pristatyme.
Skaičiuojama, kad investicijos jo įrengimui siektų 43 mln. eurų. Naujas tinklas teiktų LTE 4G ryšį (tokį dabar teikia mobiliojo ryšio operatoriai), taip pat numatomos naujos kartos 5G ryšio plėtros galimybės.
Nauju tinklu būtų teikiamos balso, duomenų, vaizdo, lokacijos perdavimo paslaugos, valdomi dronai.
Naują valstybinį ryšį esą naudotų 11,7 tūkst. įrenginių, kurie naudoja esamus valstybinius tinklus ir dar būtų galimybė prijungti 11,3 tūkst. kitų institucijų įrenginių.
Dėl tokios sumanymo sunerimo komerciniai mobiliojo ryšio operatoriai „Bitė“, „Telia“, „Tele2“.
Kartu su Lietuvos verslo konfederacija, Investuotojų forumu ir asociacija „Infobalt“ jie kreipėsi į Vyriausybę (taip pat Prezidentūrą ir VRM) prašydami nepritarti naujo tinklo kūrimo modeliui, inicijuoti platesnes diskusijas, išnagrinėti visus modelius, priimti racionalius ir subalansuotus sprendimus.
Operatoriai ir verslo įmones vienijančios organizacijos teigia kategoriškai pasisakančios prieš valstybinio operatoriaus sukūrimą.
„Mes, žemiau pasirašę esame sunerimę ne tik dėl siūlomo VKRT modelio, tačiau ir šio modelio įtakos Lietuvos ekonomikai, elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrai, o būtent 5G ryšio technologijos greitesniam išvystymui šalyje bei bendrai investicinei aplinkai.
Atsižvelgiant į planuojamą įrenginių kiekį, kuris veiks VKRT ir numatomą rezervuoti radijo dažnių kiekį, turime pagrįstų įtarimų, kad valstybė tokiais veiksmais siekia sukurti ketvirtąjį – valstybinį mobiliojo ryšio operatorių – Lietuvos radijo ir televizijos centras“, – rašoma kreipimesi.
Be kita ko, mobiliojo ryšio operatoriai į Vyriausybę kreipėsi ir dėl numatomo Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo modelio pakeitimo, numatant, kad vietoje tarnybos direktoriaus jai vadovautų penkių asmenų taryba.
„Manome, kad siūlant Tarnybos valdymo reformas yra būtina visų suinteresuotų pusių diskusija, kurioje būtų įvadintos konkrečios telekomunikacijų sektoriaus reguliavimo problemos ir tokias problemas identifikavus būtų aptarti galimi šių problemų sprendimo būdai“, – teigiama operatorių vadovų pasirašytame kreipimesi.
Jame abejojama, ar naujas valdymo modelis pasiteisins, ar bus efektyvus. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad naujas valdymo modelis papildomai kainuotų 370 tūkst. eurų.
Ar tikrai kainuos tiek, kiek skelbiama?
VRM parengtame projekte nurodoma, kad valstybės investicijos į naują kritinio ryšio tinklą siektų apie 43 mln. eurų.
Tačiau informacinių ryšių ir technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas sako, kad Europos Sąjungoje (ES) atlikti tyrimai rodo, jog atskirai valstybės nuo privačių rinkos žaidėjų vystomi tinklai kainuoja apie 40 proc. daugiau.
Anot jo, vienos bazinės stoties įrengimas kainuoja nuo 50 iki 60 tūkst. eurų. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) birželio 1 dienos duomenimis, „Telia Lietuva“ turi 1467, „Tele2“ – 1339, „Bitė Lietuva“ – 1190 tokių stočių.
Todėl, norint sukurti konkurencingą tinklą, investuoti reikėtų gerokai daugiau, perspėja „Infobalt“.
„Tai yra daugiau nei 3 tūkst. lokacijų, kur stovi bazinės stotys. Tai valstybei reikia padaryti tokias investicijas, kurios jau yra padarytos“, – BNS sakė M. Ubartas.
„Šitas iš po stalo ištrauktas ėjimas neturi nieko bendro nei su saugumu, nei su kritiškumu, nei su sveika logika. Mano nuomone, tai yra nereikalingas tiek laiko, tiek resursų švaistymas“, – pridūrė jis.
